- Žaisminga ir smalsi katė
- Draugiška, bet nepriklausoma katė
- Tyli katė
- Stambesnių ir kresnesnių kačių veislės
- Šukuoti reikia kartą per savaitę
- Nehipoalerginė veislė
- Katė, kuriai kartais reikia būti lauke
- Prieš apgyvendinant su vaikais, katę gali tekti su jais supažindinti
Britų trumpaplaukių kačių veislei gali būti būdingi tokie sveikatos sutrikimai:
– Policistinė inkstų liga: paveldima būklė, lemianti cistų susidarymą inkstuose. Tai turi poveikį inkstų funkcijai ir galiausiai gali lemti inkstų nepakankamumą.
– Hipertrofinė kardiomiopatija: tai liga, kai širdies raumuo tampa nenormaliai storas, todėl širdis negali efektyviai plakti.
– Britų trumpaplaukėms katėms būdingas autoimuninis limfoproliferacinis sindromas: sunki liga, kai gaminasi neįprastai daug imuninių ląstelių, todėl padidėja organai, atsiranda anemija ir bendras negalavimas.
Galima atlikti ligų tyrimus:
– Galima atlikti DNR tyrimą dėl britų trumpaplaukėms katėms būdingo autoimuninio limfoproliferacinio sindromo, kuriuo patikrinama, ar katė gali sirgti šia liga.
Charakteris
Britų trumpaplaukes kates galima vadinti švelniosiomis kačių pasaulio milžinėmis. Su žmonėmis ir kitais gyvūnais elgiasi meiliai, yra prieraišios. Britų trumpaplaukės nereikalauja tiek daug žmogaus dėmesio, jos tylesnės ir nėra tokios smalsios, kaip daugelis Rytų kačių, per smalsumą vis patenkančių į bėdą!
Kilmė
Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Britų trumpaplaukės – pati populiariausia veislinių kačių veislė Jungtinėje Karalystėje. Nors rašytinių dokumentų apie britų trumpaplaukes turima tik nuo amžiaus pradžios, ši veislė gyvuoja jau šimtus metų. Pirmąsias trumpaplaukes kates į Didžiąją Britaniją tikriausiai atgabeno įsiveržusi romėnų kariuomenė – jos graviūrose ir paveiksluose vaizduojamos šimtus metų. Daug jų pateko į Naująjį pasaulį, ten jos labai išpopuliarėjo. Šiandien veislei būdingi įvairios spalvos ir kailių raštai – tai selektyvaus geriausių gatvės kačių veisimo devynioliktame amžiuje ir kruopštaus veisimo planavimo iki šių dienų rezultatas.
Britų trumpaplaukės yra stipri veislė, jų nevargina didelės bėdos. Praeityje jos mišrintos su persų katėmis, todėl išlieka nedidelė galimybė susirgti policistine inkstų liga. Dėl šios progresuojančios ligos susidaro cistos arba atsiranda plyšių, todėl atsiranda inkstų negalavimų. Galima atlikti genetinį tyrimą, tad tikrai pravartu pasiteirauti veislininkų dėl kačių būklės – geri veislininkai turėtų išmanyti šį klausimą.
Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.
Viena iš priežasčių, dėl kurių britų trumpaplaukės katės taip išpopuliarėjo praėjusiame amžiuje, – beveik nereikia prižiūrėti jų kailio. Kailis trumpas ir tankus, katė pati lengvai jį susitvarko. Kaip ir visas kates, šias augintines rekomenduojama reguliariai skiepyti nuo ligų ir gydyti nuo parazitų.
Britų trumpaplaukių veislė, nepaisant pavadinimo, greičiausiai yra pirmoji selektyviai išvesta kačių veislė, kurios šaknys siekia Romą ir kartu su romėnais atvykusias kates, pasiimtas pelėms, žiurkėms gaudyti ar netgi atkeliavusias „zuikiu“! Užkariautojų romėnų atgabentos katės turėjo būti tvirtos, protingos, atsparios oro sąlygoms ir ištvermingos, kad išgyventų kelionę ir galėtų veistis su vietinėmis laukinėmis katėmis! Atsidūrusios Didžiosios Britanijos žemėje, katės pasijuto kaip namuose ir ilgainiui buvo pradėtos selekciškai veisti dėl apvalainos ir patrauklios išvaizdos bei meilaus charakterio. Pirmą kartą ši veislė kaip britų trumpaplaukė užregistruota 1870 m. ir nuo to laiko yra populiari.
Britų trumpaplaukės katės patenkintos būdamos namuose, jei joms pakanka pramogų, arba lauke, jei yra saugus, katėms pritaikytas sodas, tačiau britų trumpaplaukės labiau linkusios ne į ilgalaikį fizinį krūvį, bet į trumpus aktyvumo laikotarpius su pertraukomis ir ilgą miegą. Šiuos dvejopus britų trumpaplaukių poreikius puikiai patenkins galimybė laisvai išeiti į lauke esančią saugią katėms skirtą teritoriją.