Nors mūsų murklės dažniausiai būna meilios ir švelnios, retkarčiais gali būti blogos nuotaikos, visai kaip mes. Kačių agresija yra antra dažniausiai iškylanti kačių elgesio problema po teritorijos žymėjimo šlapimu patalpoje.
Katės išsivystė į maisto grandinės viršutinės grandies plėšrūnes, todėl agresija yra neatsiejama jų elgsenos dalis. Katės agresiją naudoja dėl daugelio priežasčių, tokių kaip grobio medžiojimas ir žudymas, savigyna ir teritorijos gynimas, konkurentų atsikratymas.
Reikia tikėtis, kad namuose jūsų katė su jumis nesielgs agresyviai, bet, jei taip atsitiktų, kai ko galima imtis, kad suprastumėte, kokių problemų kilo, ir jas išspręstumėte.
Jei jūsų katė yra agresyvi, turite savęs paklausti kodėl. Ar ji ko nors bijo arba dėl ko nors nerimauja? Ar ji jaučia skausmą? Ar gina savo teritoriją? Ar tiesiog pernelyg audringai žaidžia, nekontroliuodama dantų ir nagų? O gal atrodo, kad ji jus persekioja tarsi savo grobį?
Katės agresyvų elgesį demonstruoja dėl daugelio priežasčių. Dažniausiai jis normalus, jei nėra netinkamas namų aplinkai. Kartais toks elgesys būna laikinas, sukeltas tiesioginių priežasčių (galbūt katė sutiko priešą), o kartais jį labiau veikia katės charakteris – dažna agresijos priežastis yra socializacijos ir kontrolės stoka jaunesniame amžiuje.
Jei katė tapo agresyvi, būtų gerai, kad ją apžiūrėtų veterinaras, o jūs galėtumėte įsitikinti, kad jos elgesys nėra skausmo ar diskomforto pasekmė. Katėms būdinga skausmo sukelta agresija, todėl, jei veterinaras katei gali padėti pasijusti geriau, ji bus kur kas ramesnė.
Dauguma kačių mėgsta būti glostomos ir glaustomos – tai dalis jų žavesio ir viena iš daugelio priežasčių, kodėl jos yra tokie nuostabūs augintiniai. Tačiau kai kurios katės nemėgsta būti myluojamos – galbūt dėl šiurkštaus elgesio ankstyvame amžiuje arba tiesiog todėl, kad buvo mažai laikomos ant rankų. Kad ir kokia būtų priežastis, turėtumėte pradėti nuo nedidelių veiksmų ir duoti katei laiko priprasti prie prisilietimų.
Tam geriausia trumpai, bet dažnai ją paglostyti. Katei tai turėtų būti teigiama, malonumą suteikianti patirtis. Venkite jautrių vietų, pavyzdžiui, pilvo ar uodegos, ir glostykite galvą, pečius ir nugarą. Kalbėkite su ja ramiai ir gal net pasiūlykite skanėstą, ypač jei ją paskatina gardus kąsnelis!
Baikite glostyti katę, kol ji dar leidžiasi liečiama, bet atidžiai stebėkite jos kūno kalbą. Jei liaujasi murkimas, išsiplečia akių vyzdžiai, sustingsta kūnas, staiga sujuda uodega ar prisiploja ausys, nebeglostykite jos ir procedūrą pakartokite po kelių valandų. Jei girdite, kad katė urzgia, ypač jei ji šnypščia, atsitraukite – šnypščianti katė yra nepatenkinta katė!
Ilgainiui pamažu glostymą ilginkite, bet realiai vertinkite savo laimėjimus. Kai kurioms katėms tiesiog nepatinka, jei jos imamos ant rankų ar joms kutenamas pilvukas.
Agresyvios katės irgi vieną akimirką gali būti meilios ir mėgautis prisilietimais, o kitą – staiga pasisukti ir įkąsti ar įbrėžti. Suprantama, tai nemalonu, nes gali atrodyti, kad katė nemėgsta jūsų, bet taip nėra. Tokia agresijos forma paprastai reiškia, kad katę glumina dvilypė tapatybė, – ji yra ir naminis gyvūnėlis, ir vienišė plėšrūnė, turinti savimi pasirūpinti, todėl instinktyviai puola.
Nors įbrėžus ar įkandus agresyviai katei gali ištikti šokas, pasistenkite laikytis ramiai, nes rėkimas, staigūs judesiai ir fizinės bausmės tik išgąsdins katę. Tikėtina, kad ateityje ji neramiai reaguos į sambrūzdį.
Nedelsdami bet kokių įbrėžimų ar įkandimų vietas nusiplaukite šiltu muiluotu vandeniu ir patepkite antiseptiniu kremu. Jei įbrėžimas užkrėstas ar atsiranda kokių nors simptomų, pavyzdžiui, karščiavimas, galvos skausmas ar limfmazgių patinimas, kreipkitės į gydytoją.
Žaidimo metu katė paprastai į viską, su kuo žaidžia, žiūri kaip į grobį, todėl niekada nežaiskite su ja plikomis rankomis, nes ji gali jus staiga pulti ir subraižyti. Žaisdami su savo augintine saugiu atstumu naudokite lazdelę su prikabintu žaislu arba nuotoliniu būdu valdomą žaislą.
Patalpose gyvenančių kačių, kurios turi ribotų galimybių savo natūralų grobuonišką instinktą išreikšti lauke, elgesiui būdinga peradresuota medžioklė, todėl kartais tokia katė gali laukti už durų ir staiga jus pulti, kai einate pro šalį. Kaip ir susidūrus su daugeliu kitų kačių elgesio problemų, geriausia tai ignoruoti. Sustokite, tylėkite ir nereaguokite. Jei nieko nedarysite, katė praras susidomėjimą. Jei įtariate, kad katė tuoj jus puls, nukreipkite jos dėmesį per kambarį paridendami žaislą, kurį ji galėtų vaikytis.
Kartais katė žiūrėdama pro langą įsispokso į kitą objektą, pavyzdžiui, į savo varžovę ar paukštį, ir iš jos kūno kalbos galima suprasti, kad ji pasinėrusi į plėšrūnės būseną. Jei paliečiate ar sutrikdote katę, kai ji yra tokios būsenos, katė paprastai agresyvią reakciją nukreipia į jus, nes nesuvokia, kad tai jūs, o ne objektas, kurį ji stebėjo. Kad augintinė atsipeikėtų, prieš prieidami prie jos užkalbinkite ramiu balsu arba paridenkite pro ją popieriaus gumuliuką, kad saugiai atitrauktumėte dėmesį.
Katės gali būti vienišės, bet paprastai gana gerai sugyvena ir su kitomis šeimos narėmis. Dauguma kačių būna labai meilios viena kitai, kitos, jei pakanka erdvės, išmoksta viena kitą toleruoti ir palikti ramybėje. Tačiau, jei kačių gyvenamasis plotas yra pernelyg ribotas, jos gali dažnai pjautis.
Katės paprastai būna nekonfliktiškos ir stengiasi grėsmingų situacijų išvengti. Taigi, jei turite ne vieną augintinę, pasirūpinkite, kad namuose pakaktų aukštų pabėgimo vietų, pavyzdžiui, būtų žaidimų stovas ir neužgriozdintos palangės, kur įsivėlusi į kivirčą katė galėtų pasišalinti.
Kaip žmonių pasaulyje apstu visokių asmenybių, taip ir augintinių pasaulyje yra daugybė įvairaus charakterio kačių. Kai kurios tiesiog nemėgsta dalytis savo namais arba jaučia antipatiją vienai konkrečiai katei. Tokiais atvejais gali būti naudingi gyvūnų elgesio specialisto patarimai, nors kartais saugiausia ir teisingiausia vienai iš kačių surasti naujus namus.
Naujas kates namuose pristatykite pamažu ir atsargiai. Niekada nebarkite ir nebauskite katės, jei ji iš pradžių nėra labai draugiška, nes tai gali sukelti dar daugiau neigiamų asociacijų. Duokite jai laiko ir erdvės priprasti prie naujo šeimos nario, o prireikus kreipkitės pagalbos į veterinarą ar kačių elgesio specialistą.
Agresiją prieš kaimynų kates dažniausiai demonstruoja nekastruoti katinai, kurie varžydamiesi gali aršiai ginti savo teritoriją. Laimei, didžioji dauguma sterilizuotų kačių ir kastruotų katinų puikiai sugyvena ar bent jau toleruoja vieni kitus! Katės labai stengiasi išvengti fizinio kontakto ir mieliau viena kitą gąsdina kūno poza ir kniaukimu, kol galiausiai pasidalija mėgstamų teritorijų tyrinėjimo laiką.
Tačiau miestuose, kur trūksta vietos, belaukdamos savo eilės naudotis ta pačia teritorija jos gali susipešti. Tokiu atveju pabandykite pasikalbėti su kaimynais ir susitarti kates į lauką išleisti skirtingu laiku, kad jų keliai nesusikirstų. Taip pat galima išleisti augintines į lauką pašertas, kai jos būtų patenkintos ir tingios.
Jei esate susirūpinę savo katės sveikata, būtinai pasitarkite su veterinaru. Jei jūsų katė yra ypač agresyvi ar tampa agresyvi dėl neaiškių priežasčių, svarbu, kad ją apžiūrėtų veterinaras. Jis gali pasiūlyti kreiptis į kačių elgsenos specialistą. Jei norite apie regiono kačių elgsenos specialistus sužinoti daugiau, apsilankykite Naminių gyvūnų taikomosios etologijos centro Gyvūnų elgesio specialistų ir dresuotojų asociacijoje.
Atraskite mūsų prekinius ženklus:
