Burmilos yra vidutinio sudėjimo katės, panašios į Burmos kates, tvirto raumeningo kūno ir tiesia, stipria nugara. Patelė daug mažesnė ir dailesnė nei patinas. Galva švelniai gaubtu viršugalviu, snukutis pleišto formos, o ausys toliau viena nuo kitos. Išraiškingos akys gali būti bet kokios spalvos nuo auksinės iki žalios. Kailis trumpas ir prigludęs, blankiu poplaukiu, o kiekvienas plauko galiukas pasižymi lygia tamsesne spalva – toks kailis dengia visas kitas kūno dalis, o kaktoje yra išskirtinė M formos žymė.
Burmilos veislės katėms gali pasitaikyti:
– Policistinė inkstų liga: paveldima būklė, lemianti cistų susidarymą inkstuose. Tai turi poveikį inkstų funkcijai ir galiausiai gali lemti inkstų nepakankamumą. Vis dėlto verta paminėti, kad rizika susirgti šia liga šios veislės atstovėms yra mažesnė nei kitų į šią problemą linkusių veislių katėms.
– Burmos katėms pasitaikantis galvos apsigimimas, kai tinkamai nesusiformuoja snukis ir kaukolė.
Burmilos katės yra ne tokios triukšmingos, kaip Burmos katės, bet ne tokios romios, kaip šinšilos katės. Šioms katėms labai patinka dėmesys, joms būtina jaustis šeimos narėmis. Burmilos būna labai reiklios, dažnai sekioja paskui šeimininkus namuose. Kaip ir dauguma Azijos kačių, Burmilos labai protingos, dažnai geba rasti įvairius sprendimus, pavyzdžiui, sugalvoja, kaip atsidaryti duris.
Kilmės šalis: Didžioji Britanija
Burmilos katės yra trumpaplaukės, jos priklauso Azijos kačių grupei. Ši veislė sukurta 1981 m. atsitiktinai suporavus šinšilą katiną ir šviesiai violetinės spalvos Burmos patelę. Kačiukai atrodė ir elgėsi kaip Burmos katės, bet jų kailis buvo nuostabios sidabrinės spalvos su šinšiloms būdingomis žymėmis ant plaukų galiukų. Jie sukėlė tokį susidomėjimą, kad tai porai buvo leista vėl susiporuoti, taip buvo atvesta dar viena vada.
Veterinarijos literatūroje nerašoma apie konkrečias ligas, susijusias su Azijos katėmis, tačiau šiai grupei priklausantys gyvūnai gali sirgti ligomis, siejamomis su Burmos katėmis. Kai kurių Burmos veislės linijų katės, regis, dažniau nei kitų veislių katės serga cukriniu diabetu.
Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.
Trumpo prigludusio Burmilos kačių kailio nereikia pernelyg puoselėti, vis dėlto joms patinka dėmesys, kurį gauna per tokias procedūras. Kaip ir visas kates, šias augintines rekomenduojama reguliariai skiepyti nuo ligų ir gydyti nuo parazitų.
Burmilos kačių veislė atsirado atsitiktinai susiporavus šinšilos persų patinui ir Burmos katei Jungtinėje Karalystėje XIX a. devinto dešimtmečio pradžioje. Kadangi visa keturių kačiukų vada buvo labai patrauklios spalvos ir su žymėmis, buvo nuspręsta vykdyti veisimo programą ir sukurti naują veislę."
Burmilos katėms pravers galimybė patekti į saugų sodą arba specialiai joms įrengtą voljerą, geriausia su laipynėmis, rampomis ir pagulėti saulėkaitoje skirtomis lentynėlėmis, kad jos galėtų saugiai mėgautis lauko pasauliu. Dėl draugiško, atviro charakterio ir atletiškumo burmilų nerekomenduojama be priežiūros išleisti laukan į nesaugią teritoriją, nes labai tikėtina, kad jos nuklys, taip pat gali tapti vagių grobiu.
