Purina
Your Pet, Our Passion.
Meinkūnas

Meinkūnas

Tai didžiausios katės iš visų kačių veislių, jų kūnas stiprus ir raumeningas, o kojos didelės. Snukutis kampuotas, ausys plačios ir aukštos. Kailis ilgas ir tankus, jį sudaro poplaukis, kurį dengia storas žvilgus, neperšlampantis viršutinis kailis. Galvos, kaklo ir pečių plaukai trumpesni, o nugaros, šonų ir uodegos – ilgesni. Papilvės ir šlaunų užpakalinės dalies kailis vešlus ir susivėlęs. Prie ausų pagrindo prasideda gaurai, patinų gaurai būna didesni nei patelių. Uodegos plaukai ilgi ir vilnijantys. Ausų galiukai su kuokšteliais. Letenos taip pat su kuokšteliais, todėl primena sniegbačius. Meinkūnai būna 30 ar daugiau spalvų. Jų akys būna žalios, aukso ar vario spalvos, baltoms katėms būdingos žydros arba skirtingų spalvų akys.

Verta žinoti
  • Labai aktyvi ir viskuo besidominti katė
  • Draugiška ir priklausoma katė
  • Šiek tiek balsinga katė
  • Stambesnių ir kresnesnių kačių veislės
  • Šukuoti reikia kasdien
  • Nehipoalerginė veislė
  • Lauke gyvenanti katė
  • Puikiai tinkama šeimai katė
Ankstesnis Next
Ginger Maine Coon guli ant stalo
    2. 1 of 1

Charakteris

Meinkūnų charakteris meilus, jie labai žaismingi ir draugiški. Jiems patinka žmonių draugija ir jie būna geri augintiniai. Galbūt dėl to, kad nėra kilmingos, šios katės įpratusios miegoti lauke ir dažnai aptinkamos susirangiusios keisčiausiose vietose. Joms patinka gyventi lauke ir medžioti. Meinkūnai moka labai gražiai tyliai „čirškėti“.

Ankstesnis Next
Meino meškėnų kačiukas žaismingai žiūri
    2. 1 of 1

Kilmė

Kilmės šalis: Amerika

Meinkūnų kačių protėviai buvo ilgaplaukiai, XIX a. šeštajame dešimtmetyje jūrininkų atgabenti į Amerikos Meino valstiją. Šios katės poravosi su vietos trumpaplaukėmis katėmis. Jų palikuonės buvo didelės, tvirto sudėjimo katės pusilgiu kailiu ir šepetį primenančia uodega, panašia į meškėnų, todėl ir buvo pavadintos meinkūnais (Meino meškėno katėmis). Šios katės užsiaugino storus tankius kailius, kad nesušaltų atšiauriomis Meino žiemomis. Jau XIX a. septintajame dešimtmetyje buvo rengiamos specialios meinkūnų parodos, o šios veislės kates labai pamėgta auginti kaip naminius gyvūnėlius. Į Jungtinę Karalystę meinkūnai pateko XX a. devintajame dešimtmetyje.

Šioje veislėje labai dažnai pasitaiko širdies liga, vadinama hipertrofine kardiomiopatija. Šiai veislei taip pat labai būdinga klubo displazija. Prieš pirkdami katę pasiteiraukit veislininko dėl abiejų šių ligų.

Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.

Nors meinkūnų kailis labai ilgas, jie gana gerai jį susitvarko, tačiau, kad būtų geros būklės, jį vis tiek reikia dažnai šukuoti. Kaip ir visas kates, šias augintines rekomenduojama reguliariai skiepyti nuo ligų ir gydyti nuo parazitų.

Jei ketinate savo meinkūną naudoti veisimui, pasiteiraukite veterinaro dėl tyrimų, kad kačiukai gimtų tikrai sveiki.