Your Pet, Our Passion.
Singapūro Katė

Singapūro Katė

Singapūro katės atrodo kaip mažos Abisinijos katės. Jų galva apvali su ryškiais ūsais ir trumpu plačiu snukučiu. Ausys didelės ir giliais kaušeliais. Migdolo formos akys didelės, šiek tiek įkypos, būna plačiai atmerktos. Nors šios katės mažos, jų kūnas kresnas ir raumeningas. Uodega laiba, buku galiuku. Kailis trumpas ir lygus, kiekvienas plaukas yra su juodais, rudais arba dramblio kaulo spalvos ruoželiais. Nugaros, uodegos ir kojų plaukai tamsesni. Krūtinė ir pilvas yra blankios dramblio kaulo spalvos. Akys šviesiai rudos, žalios arba geltonos, su juodais apvadais.

Verta žinoti
  • Žaisminga ir smalsi katė
  • Draugiška, bet nepriklausoma katė
  • Šiek tiek balsinga katė
  • Lieknų ir elegantiškų kačių veislė
  • Šukuoti reikia kartą per savaitę
  • Nehipoalerginė veislė
  • Katė, kuriai kartais reikia būti lauke
  • Prieš apgyvendinant su vaikais, katę gali tekti su jais supažindinti

Charakteris

Singapūro katės labai prieraišios ir draugiškos, bet jų balsas, kitaip nei Rytų veislių kačių, labai tylus ir santūresnis. Singapūro katėms labai patinka žmonių draugija, jos mėgsta tupėti šeimininkui ant kelių arba pečių – matyt, mėgsta šilumą. Regis, joms patinka tupėti aukščiau, ne ant žemės, ir jos dažnai susiranda vietą, iš kurios viskas gerai matyti, pavyzdžiui, įsitaiso ant knygų lentynos arba spintos. Jos aktyvios ir gyvastingos, dažniausiai visą gyvenimą būna it jauni kačiukai, visada nori žaisti. Jos greitai mokosi ir yra smalsios bei išdykusios.

Kilmė

Kilmės šalis: Singapūras

Singapūro katės yra kilusios iš Singapūro, o šis vardas reiškia Liūtų miestą – tai vietinis malajiškas salos pavadinimas. Dėl įpročio miegoti nutekamuosiuose vamzdžiuose ir gyventi latakuose jos buvo vadinamos „kanalizacijos katėmis“. Laikoma, kad dėl šios priežasties jos tokios mažos – Singapūro katės yra mažiausia pasaulyje kačių veislė. Manoma, kad ši veislė gyvuoja maždaug 300 metų ir yra iš viso pasaulio į Singapūrą laivais atvykusių kačių, susiporavusių su vietos laukinėmis katėmis, palikuonės. Valdžia jas laikė kenkėjomis ir nuolat jų populiaciją naikino. 1974 m. naikinimas įgavo tokį mastą, kad išgyveno tik trys Singapūro tipo katės, ir šios katės buvo išgabentos į Ameriką, kaip ir ketvirtoji, aptikta 1980 m. Iš šių keturių kačių buvo išvesta pripažintoji veislė. Singapūro katės 1989 m. buvo atgabentos į Didžiąją Britaniją ir dabar jų populiacija sparčiai auga.

Šiuo metų duomenų apie šios veislės ligas neturima. Kaip ir visas kates, Singapūro kates reikia saugoti nuo ligų ir skiepyti, reguliariai gydyti nuo parazitų ir kasmet tikrinti sveikatą pas veterinarą.

Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.

Trumpo, prigludusio Singapūro kačių kailio nereikia daug puoselėti. Vis dėlto joms patinka būti šukuojamoms minkštu šepečiu ir kartu gauti dėmesio.