Pagrindinė sfinkso savybė ta, kad jis neturi kailio! Tačiau šios katės nėra visiškai beplaukės, jų odą dengia plonyčiai pūkeliai, o oda lyginama su persiko luobele. Šios katės neturi ūsų ir blakstienų. Galva panaši į devonreksų. Akys giliai įsodintos, o jų forma kaip citrinų. Kaulai smulkūs, bet kūnas raumeningas, krūtinė statinaitės formos. Kojos ilgos ir liaunos, dėl statinaitės formos krūtinės atrodo išlenktos. Uodega ilga ir smailėjanti, kieta liečiant. Šios katės šiltos ir švelnios liesti, jos pramintos „zomšine šildykle“. Kai kurių galvos, kūno ir kojų vietų oda raukšlėta, bet visur kitur turėtų būti įtempta. Ant sfinksų odos aiškiai matomos pigmentinės dėmės. Pripažįstami visi odos raštai ir spalvos.
Sfinksai mėgsta bendrauti, yra išdykę, mielai būna su žmonėmis ir labai mėgsta dėmesį. Daugelis šios veislės kačių pasveikina grįžusius namo šeimininkus, jos yra labai šnekios. Jos nepaprastai protingos, žaismingos, mėgsta būti glaustomos, dažnai sakoma, kad jos turi šuns, vaiko, beždžionės ir katės savybių. Sfinksai neprilygstami murkliai. Jie mėgsta miegoti su šeimininkais – po apklotais. Jų kūno temperatūra būna laipsniu ar dviem aukštesnė nei vidutinė įprasta kačių temperatūra, jos nepaprastai ėdrios, nes taip kompensuoja šilumos nuostolius. Šios katės beveik niekuo neapsaugotos nuo orų poveikio, todėl jų negalima palikti lauke, kai šalta, jos nemėgsta tupėti ant šaltų paviršių ir labai vertina centrinį šildymą! Tų kačių, kurios leidžiamos į lauką, blyškią odą reikėtų apsaugoti priemonėmis nuo saulės spindulių.
Kilmės šalis: Kanada
Beplaukės katės žinomos jau daugelį amžių, sakoma, kad beplaukes kates auginę actekai. Sfinksai yra pirma beplaukių kačių veislė, išvesta specialiai dėl šio bruožo. Veisimo programa buvo pradėta 1966 m. Ontarijuje, Kanadoje, kai viena naminė katė atsivedė beplaukį vyriškos lyties kačiuką. Tačiau dauguma šiandien atsivedamų sfinksų yra trijų beplaukių kačiukų, aptiktų 1978 m. Toronte, palikuonys.
Šios veislės kates dažnai vargina odos problemos, taip pat jas dažnai beria ir vargina grybelinės infekcijos. Reikia pasirūpinti, kad sfinksai nenudegtų saulėje. Kaip ir visas kates, sfinksus reikia saugoti nuo ligų ir skiepyti, reguliariai gydyti nuo parazitų ir kasmet tikrinti sveikatą pas veterinarą.
Kalbant apie ėdalą, kiekviena katė yra ypatinga, kiekviena ką nors ypač mėgsta, ko nors nemėgsta, turi tam tikrų poreikių. Vis dėlto katės yra mėsėdės, ir kiekviena katė turi gauti iš ėdalo 41 skirtingą tam tikrą maisto medžiagą. Šių maisto medžiagų proporcija priklauso nuo amžiaus, gyvenimo būdo ir bendros sveikatos būklės, tad nekeista, kad augančiam, energingam kačiukui reikia kitokio maisto medžiagų derinio nei vangesnei vyresnio amžiaus katei. Kiti klausimai, į kuriuos reikia atsižvelgti, – tai šėrimas tinkamu ėdalo kiekiu siekiant išsaugoti puikią organizmo būklę – tam reikia laikytis šėrimo rekomendacijų ir aprūpinti šlapiu ir sausu ėdalu, pagamintu ir parinktu pagal individualų skonį.
Šeimininkai turi kruopščiai prižiūrėti sfinksų odą, kad ji būtų švari ir elastinga. Odą reikia kas savaitę nuplauti arba kempinėle nuvalyti ir reikia pašalinti riebalų išskyras. Taip pat reguliariai reikia išvalyti riebalų išskyras iš išorinių ausų dalių, kad neprasidėtų ausų infekcijos.
Nors sfinksai plaukų neturi, šios katės vis tiek gali sukelti alergines reakcijas. Alergiją katėms paprastai kelia kačių seilėse esantis alergenas.
