Your Pet, Our Passion.
Bretanės Rudasis Basetas

Bretanės Rudasis Basetas

Šie vidutinio dydžio šiurkščiakailiai šunys yra tipinės basetų formos, nors ne tokie žemi kaip basethaundai, – visiškai suaugusių ūgis siekia 32–38 cm. Suaugę jie sveria apie 16–18 kg. Kailis būna gelsvai rudas, auksinis su kviečių atspalviu ar rusvas su kviečių atspalviu. Kai kurių šunų krūtinėje gali būti šiek tiek baltos spalvos.

Verta žinoti
  • Šiek tiek patirties turintiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga papildoma dresūra
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po vieną ar dvi valandas per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Minimalus seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kartą per savaitę
  • Nehipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Ne sarginis šuo
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Puikiai tinkamas šeimai šuo

Charakteris

Tai linksmi nedideli šunys, kurie gali turėti savo nuomonę! Jie labai protingi, draugiški, drąsūs ir labai aktyvūs. Šios veislės šunys gerai sutaria su vaikais ir kitais naminiais gyvūnais. Nors nėra tikri sarginiai šunys, vis dėlto jie praneša apie nepažįstamus atėjūnus. Per ilgai laikomi uždaryti jie būna nelaimingi, nes mėgsta aktyvią veiklą, nori dalyvauti visuose šeimos reikaluose.

Kilmė

Bretanės rudasis basetas yra mažesnysis iš dviejų šunų veislių, kilusių iš Prancūzijos Bretanės regiono XIX a. pradžioje. Jie buvo išveisti sukryžminus didesnius šunis – Bretanės ruduosius grifonus ir Bretanės basetus. Iš pradžių jie buvo skirti įvairių žvėrių – nuo triušių iki šernų – medžioklei. Iš pradžių ši veislė greičiausi buvo panašesnė į terjerus ir dabartinę išvaizdą įgavo tik vėliau. Bretanės rudieji basetai populiarūs ne tik tėvynėje, bet ir Britanijoje, kur šunininkystės klube yra registruoti nuo 1991 m.

Tai ištverminga veislė, kol kas apie kokias nors veislei būdingas problemas nežinoma.

Dėl dydžio Bretanės rudiesiems basetams reikia nemažai – apie dvi valandas per dieną ar ilgiau – mankštintis. Šie judrūs šunys mėgsta išdykauti ir žaisti, jaučia medžioklės aistrą, todėl paleistus nuo pavadėlio reikia rūpestingai prižiūrėti. Nuo mažens reikia išmokyti kvietimo komandų, antraip jie jūsų „negirdės“ ir grįš tada, kai patys užsimanys!

Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.

Šie šunys lengvai prižiūrimi, šiurkštų ir tankų kailį pakanka peršukuoti kartą per savaitę, porą kartų per metus reikėtų atlikti pešimo procedūrą. Nors kailio niekada nereikia kirpti, būtina pašalinti plaukų perteklių aplink ausų landas.