Šie tvirti ir drąsūs maži šunys yra malonios išraiškos, kompaktiško ir sportiško sudėjimo. Jų trumpas kailis yra tankus ir atsparus oro sąlygoms, gali būti įvairių spalvų ir raštų (išsamią informaciją žr. veislės standarto aprašyme). Jų ūgis yra 33–40 cm, o svoris – apie 10–11 kg.
Apskritai bigliai yra tvirtos veislės šunys, bet galimi tokie sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Lafora liga (epilepsija): paveldima liga, kai angliavandeniai negali būti suskaidyti, todėl kaupiasi toksinai ir atsiranda nervinių požymių.
– Meningitas: skausminga liga, kai kyla nugaros ir galvos smegenis supančių audinių uždegimas.
– Hipotirozė: nepakankamai aktyvi skydliaukė, gaminanti nepakankamai skydliaukės hormonų. Dėl to augintiniui gali trūkti energijos, jis gali priaugti antsvorio ir turėti odos problemų.
– Tarpslankstelinių diskų liga: tai būklė, kai atsiranda stuburo kaulus amortizuojančių diskų anomalijos.
– Ausų infekcijos
– Trečiojo voko liaukos prolapsas („vyšninė akis“), kai trečiojo voko viduje esanti liauka iššoka akies kamputyje.
– Musladin-Lueke sindromas: genetinė būklė, galinti paveikti šuniukų vystymąsi.
– Naujagimių smegenų žievės degeneracija: liga, paveikianti smegenis ir sukelianti neurologinių simptomų.
Bigliai yra gero būdo, išveisti kaip gaujomis gyvenantys šunys, jie gerai sutaria su dauguma kitų šunų. Jie mėgsta vaikus, bet, kad galėtų gerus santykius palaikyti su katėmis, juos reikia su jomis pažindinti nuo mažens. Bigliai yra geri sarginiai šunys, jie loja pastebėję bet ką, kas neįprasta, tačiau jie gali užsimanyt žaisti su vidun patekusiu įsilaužėliu!
XVI a. viduryje medžioklinius šunis imta klasifikuoti pagal jų paskirtį, t. y. į kurtus, pėdsekius ir pan. Maždaug tuo laikotarpiu nedidelių šunų veislei, išveistai gaudyti triušius ir kiškius, buvo duotas pavadinimas „begles“ – išvertus iš prancūzų kalbos tai reikštų plačią gerklę. Tuo apibūdintas šunų polinkis susirinkus draugėn loti visa gerkle. Angliškas pavadinimo variantas yra „Beagle“. Tarp veislės protėvių yra fokshaundai, kiškiniai bigliai ir maži pėdsekiai, vadinami Kerio bigliais.
Bendrai bigliai yra tvirta sveika veislė. Vis dėlto, kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, jiems gali išsivystyti klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl svarbu prieš veisiant įvertinti šunų klubų būklę. Šios veislės šunims dažniau pasitaiko epilepsija ir tam tikro tipo meningitas (biglių skausmo sindromas).
Bigliams reikia daug mankštintis – apie dvi valandas per dieną ar daugiau. Dėl stipraus medžioklės instinkto jų negalima paleisti nuo pavadėlio, kol gerai neišmoks kvietimo komandų. Vienas iš būdų, kaip suteikti šuniui gerą progą pasimankštinti, – tai leisti jam išnaudoti prigimtinį medžioklės talentą. Tarp biglių šeimininkų populiarios šunų varžybos laukuose.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Šiuos veislės šunis lengva prižiūrėti, pakanka kartą per savaitę greitai perbraukti kailį norint surinkti išsišėrusius plaukus. Viena nedidelė bėda yra ta, kad bigliai mėgsta voliotis smirdančiose atmatose. Laimei, juos gana lengva išmaudyti. Ausis reikėtų tikrinti reguliariai, taip pasirūpinant, kad jos būtų švarios ir į jas nepatektų infekcija.
XVI a. viduryje medžioklinius šunis imta klasifikuoti pagal paskirtį, t. y. išskirti kurtai, pėdsekiai ir pan. Maždaug tuo laikotarpiu nedidelių šunų veislei, išvestai gaudyti triušiams ir kiškiams, buvo duotas pavadinimas „begles“ – išvertus iš prancūzų kalbos tai reikštų plačią gerklę. Tuo apibūdintas šunų polinkis susirinkus draugėn loti visa gerkle. Angliškas pavadinimo variantas šių šunų kilmės vietoje yra „Beagle“. Tarp veislės protėvių yra fokshaundai, kiškiniai bigliai ir maži pėdsekiai, vadinami Kerio bigliais.
Idealus biglio šeimininkas visą dieną būna namuose, mėgsta pasivaikščiojimus, mėgaujasi apdovanojimais paremta dresūra ir ypač mėgsta uoslės lavinimo žaidimus ar sporto šakas, pavyzdžiui, žmogaus sekimą arba pėdsekystę. Tai gali būti šeima, turinti vyresnių vaikų, arba bevaikė šeima, tačiau ilgų ir įdomių pasivaikščiojimų užmiesčio vietovėse turėtų būti daug, kaip ir meilės fiziškai prieraišiems šunims.
