Bišonai yra maži, tvirti šunys, pasižymintys subalansuota ir dailia išvaizda. Jų juodos akys ir nosis sudaro kontrastą sniego baltumo kailiui, o į plunksnas panaši uodega užsirietusi virš nugaros. Dėl šilkiško kailio, sudaryto iš spirale susisukusių plaukų, jie primena pudros pūkučius. Suaugusių patinų ir patelių ūgis yra 23–28 cm, o svoris siekia 3–6 kg.
Šie gyvybingi ir linksmi šunys dievina gyvenimą šeimoje. Jie mėgsta dalyvauti visose šeimos išvykose, bet retkarčiais gali būti paliekami vieni. Jie gerai socializuojasi ir gerai jaučiasi kitų šunų ar augintinių draugijoje.
Prieš kelis šimtmečius Frizos bišonai buvo populiarūs Prancūzijoje ir Ispanijoje, jie buvo vaizduojami abiejų šalių karališkųjų šeimų portretuose. Bišonų tipo šunys buvo veisiami įvairiose Viduržemio jūros salose, manoma, kad Frizos bišonai kilo iš Tenerifės. Maltos bišonai yra artimi jų giminaičiai. Manoma, kad jūreiviai XIV a. iš Tenerifės juos atgabeno į Europą.
Bišonai yra labai sveiki šunyčiai. Vis dėlto, panašiai kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, jiems gali išsivystyti paveldimų regos sutrikimų, taip pat jie gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema. Taip pat jų akys linkusios ašaroti, jiems dažnai susidaro tulžies akmenys.
Bišonai prisitaiko prie aplinkybių, ir jiems užtenka tiek mankštos, kiek gali pasiūlyti šeimininkas, vis dėlto jiems reikėtų mažiausiai pusvalandžio per dieną.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Nesišeriantį kailį reikėtų šukuoti kasdien. Kartais reikėtų apkirpti, kad kailis neužaugtų per ilgas. Norint išlaikyti parodinę „pudros pūkučio“ išvaizdą, rekomenduojama kas penkias ar šešias savaites lankytis pas profesionalų kirpėją.
