Italų pointeriai yra dideli, stiprūs, raumeningi ir aktyvūs šunys trumpu švelniu kailiu. Jie pasižymi išskirtinės formos galva, ilgomis ausimis ir gerai išsivysčiusiu žandikauliu. Kailis gali būti oranžinės ir baltos spalvos, keršas su oranžine, kaštoninės ir baltos spalvos arba keršas su kaštonine spalva. Suaugę patinai yra 58–67 cm ūgio, patelių idealus ūgis yra 55–62 cm. Svoris svyruoja nuo 25 iki 40 kg, proporcingai šuns ūgiui.
Tai protingi, ištikimi ir mylintys šunys, kurie gerai „sutaria“ su vaikais ir kitais šunimis. Jie idealiai tinka aktyviai kaime gyvenančiai šeimai ir yra patenkinti galėdami būti ir šeimos, ir darbiniais šunimis. Naujokams šunų šeimininkams tai nėra geriausia veislė. Jie noriai mokosi ir stengiasi įtikti, bet reikia atsiminti, kad šie šunys jautrūs, todėl dresavimas turi vykti švelniai.
Tai senovinė veislė, šių šunų atvaizdų pastebima paveiksluose, jie minimi raštuose iš IV ir V a. pr. Kr. Manoma, kad jie atsirado sukryžminus mastifų tipo šunis su Egipto medžiokliniais skalikais. XVIII a. pradžioje italų medžiotojai patobulino šią veislę, kad šunys tiktų žvėrims medžioti ir sekti bei grobiui aptikti. Kol medžioklei nebuvo naudojami šaunamieji ginklai, šie šunys įvarydavo laimikį į medžiotojų tinklus.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, italų pointeriams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, taip pat klubo ar alkūnės displazija (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Italų pointeriai širdyje yra kaimo šunys, mėgstantys ilgus pasivaikščiojimus ir pasilakstymus užmiestyje. Jie mėgsta plaukioti ir atnešti numestą daiktą, o negalėdami pakankamai pasimankštinti gali būti pašėlę! Suaugusius šunis rekomenduojama mankštinti daugiau nei dvi valandas kasdien.
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Italų pointeriai linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Italų pointerių kailis lygus ir trumpas, todėl jam nereikia daug priežiūros. Negyvus ar išsišėrusius plaukus galima pašalinti šukavimo pirštine, šukuojant kas savaitę ar panašiai.
