Buldogams būdingas trumpas, kresnas kūnas ir nukarusi oda, ypač nuo galvos, kaklo ir pečių. Kitas išskirtinis bruožas yra masyvi kaukolė. Buldogai gali būti margi, raudono atspalvio, gelsvai rudi ar balti su pirmiau minėtų spalvų deriniais. Suaugę buldogai yra 31–36 cm ūgio ir sveria 23–25 kg.
Tai šeimos augintinis, mylintis vaikus ir net galintis išmokti sugyventi su kitais augintiniais, jei anksti prie jų pratinamas. Buldogai yra šiek tiek per draugiški, kad būtų geri sarginiai šunys, bet prireikus jie savo šeimos narius gina. Šie šunys gali būti taikūs, liūdni, kvailoki, užsispyrę, turintys gerai išlavintą humoro jausmą.
Buldogai kilę iš senovinės bulenbeiserių veislės – mastifų tipo šunų, kurie buvo skirti sargybai ir laukiniams gyvūnams pulti Asirijoje, Graikijoje, Egipte ir Romoje. Bulenbeiseriai buvo įvairaus dydžio. Anglijoje didžiuliai bulenbeiseriai buvo išvesti į mažesnius šunis ir karaliaus Jono valdymo laikais (XIII a.) pradėjo bulių žudikų karjerą. Ilgainiui buvo sukurtas idealus bulių kautynių šuo. Laimei, bulių ir šunų kautynės Anglijoje 1835 m. buvo uždraustos ir nuo tada buldogų šeimininkai ėmėsi selekcinio veisimo, kad šios veislės šunys nebebūtų agresyvūs ir taptų gero būdo augintiniais, tinkamais šeimai.
Labiausiai įprasta buldogų sveikatos problema susijusi su labai plokščiu snukiu, nes gali būti blokuojami kvėpavimo takai, todėl kils kvėpavimo sunkumų. Dėl to reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio ir perkaitimo. Taip pat šie šunys linkę į odos infekcijas, regos problemas ir klubo ar alkūnės displaziją (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų).
Buldogų niekada nereikėtų mankštinti karštą dieną. Jiems turėtų pakakti dviejų palyginti trumpų pasivaikščiojimų pastoviu, bet nelabai greitu tempu.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Kailį reikėtų šukuoti gumine šukavimo pirštine, kad būtų pašalinti negyvi ir išsišėrę plaukai. Taip pat gali tekti išvalyti klostes. Jei susisukusi ir įaugusi uodega, reikia prižiūrėti, kad nesudrėktų jos pagrindas, nes gali išsivystyti bakterinė infekcija. Be to, reikia išvalyti ašarų žymes ir raukšles.
