Your Pet, Our Passion.
Kanaano Šuo

Kanaano Šuo

Kanaano šunys yra vidutinio dydžio, kvadratinės formos, išvaizda panašūs į špicus. Jų kailis storas ir tankus, susijaudinus ir judant uodega užsiriečia virš nugaros. Šiurkštus ir tiesus kailis trumpas arba vidutinio ilgio, spalva būna nuo smėlinės iki rausvai rudos, baltos ar juodos. Idealiu atveju Kanaano šuo turėtų būti 50–60 cm ūgio, sverti 18–25 kg.

Verta žinoti
  • Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga papildoma dresūra
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po vieną ar dvi valandas per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Minimalus seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kartą per savaitę
  • Nehipoalerginė veislė
  • Tylus šuo
  • Sarginis šuo. Loja ir įspėja
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais
Apskritai sveika veislė

Galimi Kanaano šunų sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija

Kanaano šunys nėra žmonių sukurta veislė – tai viena iš nedaugelio dabar egzistuojančių natūralių veislių. Ilgainiui jie buvo prijaukinti, bet pasižymi labai stipriais išgyvenimo instinktais, todėl gali būti nepriklausomi ir nepatiklūs. Jie saugo savo teritoriją, bet nėra agresyvūs žmonėms, gina savo šeimą – ir suaugusiuosius, ir vaikus. Su kitais šunimis jie gali nesutarti, gali būti agresyvūs su tos pačios lyties šunimis, todėl būtina ankstyva socializacija.

Kanaano šuo yra senovinė veislė, kilusi iš Vidurinių Rytų. Senovės izraelitai laikė juos kaip sarginius šunis ir bandų ganytojus. Izraelitams išsisklaidžius, kartu iškeliavo jų šunys, atšiaurias sąlygas ištvėrė tik patys stipriausi ir sumaniausi. Kai kuriuos šunis savo stovykloms ir bandoms saugoti pasiėmė beduinų gentys. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje atsiskyrusioms Izraelio gyvenvietėms prireikė sarginių šunų. Kanaano šunys pasirodė idealus pasirinkimas – jie buvo pusiau laukiniai ir galėjo išgyventi atšiauriomis sąlygomis. Šiandien šie šunys vis dar saugo beduinų gentis, o Izraelio kariuomenė juos naudoja apsaugai ir patruliavimo reikmėms.

Kanaano šunys yra sveika veislė, kuriai būdinga nedaug žinomų sveikatos problemų. Rekomenduojama įvertinti veisiamų šunų klubų būklę ir patikrinti regą, kad neiškiltų veislei būdingų problemų.

Šiems šunims patinka mankštintis, jie labai judrūs ir atletiški. Jie prisitaiko prie galimybių, kiek laiko galite su jais mankštintis patalpoje arba lauke. Rekomenduojama jiems suteikti bent vieną progą ilgai pabėgioti, mažiausiai valandą kasdien.

Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.

Šio šuns kailis tiesus ir šiurkštus, būna trumpas arba vidutinio ilgio, su tankiu poplaukiu. Kailį gali prireikti šukuoti kartą per savaitę. Šunims šeriantis storas poplaukis krinta saujomis ir tuo laikotarpiu juos reikėtų šukuoti kasdien. Tokį kailį geriausia šukuoti šepečiu metaliniais dantimis ar grėbliuku.

Kanaano šunys šeimininkų ir veisėjų klubų apibūdinami kaip nepriklausomi ir greitai besimokantys. Tai viena iš nedaugelio nūnai egzistuojančių natūralių veislių. Nors dabar jie yra prijaukinti, vis dar turi labai stiprius išgyvenimo instinktus, įskaitant didelį norą loti, kad įspėtų apie bet kokią įtartiną veiklą ar judėjimą. Jie gali įtariai žiūrėti į nepažįstamus žmones ir nėra linkę draugauti su svetimais šunimis, todėl Kanaano šunis labai svarbu anksti socializuoti ir nuolat prižiūrėti. Jie artimai prisiriša prie savo šeimininko, tačiau paprastai nėra labai meilūs.

Kilmės šalis – Izraelis 
 
Kanaano šunys kilę iš laukinių Artimųjų Rytų parijų šunų, kurie gyveno netoli žmonių gyvenviečių, stengėsi išgyventi Negevo dykumoje ir kartais beduinų buvo naudojami kaip ganymo ar sargybiniai šunys. Iš pradžių buvo keturi gana skirtingi parijų šunų tipai: sunkiasvorių bandos sargybinių tipas, riestauodegių dingų tipas, lengvesnių kolių tipas ir aukštesnių ilgakojų kurtų tipas. 

XX a. ketvirtame dešimtmetyje daktaras Rudolphas Menzelis ir jo žmona daktarė Rudolphina Menzel susižavėjo šiais šunimis ir, kaip gyvūnų elgsenos ekspertai, kariuomenės buvo paprašyti įdarbinti atrinktus šunis tarnybai kariuomenėje, išmokyti juos, be kitų užduočių, aptikti minas. Buvo pasirinktas būtent kolių tipo parijų šuo, kuris ir tapo dabar pripažintos Kanaano šunų veislės pagrindu. Šie šunys buvo surenkami ir įtraukiami į greitojo prijaukinimo programą, o tie, kurie parodė gebėjimus, buvo naudojami veisimo programoje. 

Ši veislė sukurta taip, kad galėtų išgyventi atšiauriomis dykumos sąlygomis, karštomis dienomis ir šaltomis naktimis. Kanaano šunys yra savarankiškai mąstantys, protingi ir greitai besimokantys. Izraelio kariuomenė vis dar naudoja juos sargybos ir patruliavimo reikmėms, jie dirba kaip šunys vedliai, paieškos ir gelbėjimo šunys, taip pat tebeatlieka sargybinio funkciją. "