Šiurkščiaplaukiai foksterjerai yra raumeningi, jų nugara trumpa. Nors jie nedideli, bet stiprūs. Storas ir šiurkštus kailis daugiausia baltas su juodomis, gelsvai rudomis arba juodomis ir gelsvai rudomis žymėmis. Suaugę patinai yra maždaug 39 cm ūgio ar mažesni, sveria apie 8 kg, patelės yra šiek tiek mažesnės.
Šiurkščiaplaukiams foksterjerams gali pasitaikyti:
– Girnelės išnirimas
– Šlaunikaulio galvutės liga
– Lęšiuko pasislinkimas: būklė, kai lęšiukas pasislenka iš įprastos padėties akyje, o tai lemia regėjimo praradimą ir gali būti skausminga.
– Atopija1: oda reaguoja į aplinkoje esančius alergenus, tampa skausminga ir niežtinti.
Šiurkščiaplaukiai foksterjerai yra budrūs, visada pasirengę veikti. Jie aktyvūs ir turi būti užimti. Nuobodžiaudami jie gali susirasti savų pramogų – kasti, loti ar pan. Drąsūs ir draugiški terjerai turėtų gerai „sutarti“ su žmonėmis, nors netrunka pasireikšti jų būdingi medžioklės instinktai.
Išveisti iš regioninių juodų su įrudžiu šiurkščiaplaukių darbinių terjerų, kilusių iš Velso, Derbišyro ir Daramo, šiurkščiaplaukiai foksterjerai nuo XIX a. buvo naudojami lapėms iš urvų išvaryti, jei jos ten pasislėpdavo per medžioklę, kad medžioklė tęstųsi toliau. Iš pradžių veislė buvo klasifikuojama kaip dviejų atmainų foksterjerai – šiurkščiaplaukiai ir trumpaplaukiai. Ankstyvuoju laikotarpiu dviejų atmainų tarpusavio kryžminimas buvo įprastas, bet dabar šios atmainos laikomos atskiromis veislėmis, turinčiomis savus standartus.
Šiurkščiaplaukiai foksterjerai yra labai sveiki šunys. Vis dėlto, panašiai kaip ir daugelis mažų / žaislinių veislių šunų, jie gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema ir tam tikromis paveldimomis akių ligomis.
Šiurkščiaplaukiai foksterjerai turi mažiausiai po valandą kasdien mankštintis. Nors šis šuo gali būti nuo mažens socializuotas ir gali sugyventi su šeimoje auginama kate, greičiausiai jis vaikysis visas kitas sutiktas kates, taip pat kitus mažus ir greit judančius padarus, todėl mieste ir ten, kur vyksta eismas, veskite jį už pavadėlio.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Storas šiurkštus kailis yra 2–4 cm ilgio, o poplaukis trumpas ir minkštas. Išskirtinę išvaizdą veislei suteikia snukio plaukai. Kas antrą dieną šukuojamas šepečiu ir šukomis, kailis nesusivels; taip pat tris ar keturis kartus per metus kailį reikia nupešti rankomis (pašalinant negyvus plaukus).
Šie šunys XIX a. išvesti iš įvairių darbinių terjerų tipų, ypač iš Velso, Derbišyro ir Daramo terjerų šiurkščiu kailiu. Jie buvo naudojami į urvus sulindusioms lapėms išvaryti, taip pat kaip žiurkių gaudytojai ir sarginiai šunys. Iš pradžių dviejų kailio atmainų – šiurkštaus ir glotnaus kailio – foksterjerai buvo priskiriami vienai veislei, tačiau dabar jie laikomi atskiromis veislėmis, turinčiomis savo veislės standartus.
Jei mėgstate rankomis pešti ir šukuoti kailį, pramogauti su protingu, tačiau temperamentingu terjeru, šiurkščiaplaukis foksterjeras gali būti idealus jūsų kompanionas. Turėsite mėgautis ilgais pasivaikščiojimais ir mokyti tiek pagrindinių manierų, tiek pramoginių triukų. Užsiimant socializacija, dresūra ir sveika nuovoka paremtu valdymu, šiurkščiaplaukis foksterjeras gerai jaučiasi kaimo vietovėje, ūkiniame kieme ar panašioje lauko aplinkoje.
