Prancūzų buldogus lengva atpažinti dėl didelių, tarsi šikšnosparnio, ausų. Šių mažų plokščio snukio šunų kailis trumpas ir žvilgantis, gali būti rudmargis, keršas ar gelsvai rudas. Visiškai suaugusių prancūzų buldogų ūgis yra apie 27–34,5 cm. Suaugę patinai sveria 12,5, o patelės – 11 kg.
Prancūzų buldogai priskiriami brachicefalinėms veislėms; šio tipo šunims būdingos tokios problemos:
– Brachicefalinis kvėpavimo takų nepraeinamumo sindromas: brachicefalinėms veislėms (kurių trumpas ir suspaustas snukis) pasitaikanti būklė, kai užsiveria kvėpavimo takai ir dėl to gali sumažėti gebėjimas mankštintis ar net pasireikšti sunkus kvėpavimo sutrikimas.
– Odos uždegimas / infekcija: brachicefalinėms veislėms būdingas trumpas snukis ir normali snukio audinių apimtis. Tai reiškia, kad aplink snukį dažnai yra odos perteklius ir susidaro odos klostės. Odą šiose klostėse gali skaudėti, joje neretai išsivysto infekcija.
– Akių opos: skausminga akies paviršiaus erozija. Tai dažniau pasitaiko brachicefalinėms veislėms dėl sudėjimo, nes šių šunų akys paprastai labiau išsišovusios.
Veislė taip pat būdingi tokie sveikatos sutrikimai:
– Girnelės išnirimas
– Paveldima katarakta: ja sergant sudrumstėja akies lęšiukas, dėl to gyvūnas gali apakti.
– Tarpslankstelinių diskų liga: tai būklė, kai atsiranda stuburo kaulus amortizuojančių diskų anomalijos.
– Degeneracinė mielopatija, kuri sukelia progresuojantį šuns užpakalinių galūnių paralyžių.
– Hiperurikozurija¹: būklė, kai šlapimo sistemoje gali kauptis šlapimo rūgštis, iš kurios kartais susidaro akmenys ir gali kilti infekcija.
Prancūzų buldogai yra linksmybes mėgstantys juokdariai, pilni gyvybės ir meilūs savo brangiesiems šeimininkams. Tai drąsūs šunys, įsivaizduojantys, kad yra daug kartų didesni, nei yra iš tiesų, ir, užpulti kito šuns, greičiausiai nesitrauks (kai kurie šunys neatpažįsta plokščio snukio ir prancūzų buldogams taiko išimtį).
Toy buldogai buvo populiarūs nėrinių gamintojų kompanionai Midlandse, šie šunys lydėdavo savo šeimininkus į fabrikus. Darbininkai, persikėlę su savo prekyba į Prancūziją, kartu pasiėmė ir šunis, o ten šie kryžminosi su trumpesnio snukio šunimis, ir taip susiformavo mums dabar pažįstami prancūzų buldogai.
Labiausiai įprasta prancūzų buldogų sveikatos problema susijusi su plokščiu jų snukiu, nes gali būti blokuojami kvėpavimo takai, todėl kyla kvėpavimo sunkumų. Dėl to reikėtų vengti per didelio fizinio krūvio ir perkaitimo. Taip pat šie šunys linkę į odos infekcijas, regos problemas, klubo ar alkūnės displaziją (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų), taip pat stuburo problemas.
Palyginti su kai kuriomis kitomis veislėmis, prancūzų buldogams nereikia labai daug mankštintis – maždaug valandos per dieną turėtų pakakti. Pasirūpinkite, kad šuo būtų apsaugotas nuo karščio, nes, mankštindamasis šiltame ore, jis gali perkaisti, o dėl plokščio snukio gali būti sunku kvėpuoti. Vasarą mankštinkite šunį anksti ryte ir vėlai vakare.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Trumpam prigludusiam ir žvilgančiam kailiui daug priežiūros nereikia – visai pakanka kartą per savaitę iššukuoti. Vis dėlto reikia reguliariai valyti snukio raukšles, taip pat tikėtinos ausų problemos, todėl jas reikia reguliariai tikrinti ir stebėti.
Prancūzų buldogai kilę iš žaislinių buldogų, sumažintos britų buldogų versijos, kuri buvo populiari tarp Notingamo nėrinių gamintojų. Pramonės revoliucijos metu daugelis jų persikėlė į Prancūziją ir kartu su savimi pasiėmė šunis. Čia veislė pasikeitė, galbūt įtraukus kitas veisles, įskaitant mopsus ir kai kuriuos terjerus, ir taip susiformavo šiandien pažįstami ir mėgstami prancūzų buldogai.
Nors dabar visi prancūzų buldogai turi ausis, panašias į šikšnosparnio, veislės istorijos pradžioje jų ausys buvo rožės formos, panašios į anglų buldogų ausis. Vis dėlto po audringų tarp amerikiečių ir prancūzų buldogų gerbėjų kilusių diskusijų dėl veislės standarto buvo nuspręsta, kad prancūzų buldogų standartu taps šikšnosparnio ausys, kurioms pirmenybę teikia prancūzai.
Prancūzų buldogų šeimininkai turi žinoti apie laukiančias išlaidas – daugeliui prancūzų buldogų užaugus prireiks brangiai kainuojančios operacijos, palengvinančios kvėpavimą, ir tai tik viena iš daugelio dažnai patiriamų sveikatos problemų. Įsitikinkite, kad turite gerą draudimo polisą ir santaupų. Šiaip prancūzų buldogus smagu dresuoti ir su jais palyginti lengva gyventi, priežiūros reikalavimai nedideli, išskyrus raukšlių, akių ir dantų valymą, jų fizinio aktyvumo poreikis labai nedidelis (tačiau nelengva šiltomis ir net apniukusiomis dienomis, jie blogai pakelia karštį).
