Dailaus, stipraus, raumeningo vokiečių pinčerio kailis trumpas ir lygus, jis būna raudonai rudos, gelsvai rudos, juodos ir šviesiai rudos, taip pat melsvos ir šviesiai rudos spalvų. Suaugę šunys būna 43–48 cm aukščio ir sveria maždaug 11–16 kg.
Tai budrūs ir drąsūs šunys, iš prigimties linkę saugoti, tad vokiečių pinčeriams reikia aktyviai gyvenančios šeimos ir patyrusių šeimininkų, kurie žinotų, kaip jį išmokyti bendrauti, jį išdresuotų ir suvaldytų. Šis guvus šuo lengvai įveiks nepatyrusį šeimininką! Gyvendamas tinkamoje aplinkoje šis šuo būna ištikimas ir atsidavęs, jį galima įvairiai mokyti drausmės.
Vokiečių pinčeris yra tos pačios kilmės, kaip dobermanas (jis didesnis) ir nykštukinis pinčeris (jis mažesnis). Šio ūkio šuns protėviai buvo žinomi jau XV a. – vokiečių pinčeriai buvo laikomai kaip sarginiai šunys ir žiurkgaudžiai. Iš pradžių būta dviejų tipų kailių – manoma, kad iš šiurkščiaplaukių pinčerių kilo standartinis šnauceris. Vokiečių kinologų klubas 1879 m. pripažino vokiečių pinčerių veislę.
Kaip ir daugelį kitų veislių šunų, vokiečių pinčerius gali varginti įvairios paveldimos akių ligos ir klubo displazija (liga, dėl kurios atsiranda judėjimo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Šie šunys turi kasdien maždaug po valandą mankštintis, tačiau jie mielai sutiks pasimankštinti ir daugiau, jei tik galėsite juos išvesti. Judrumas, klusnumas, sekimas ir kitoks šuniškas sportas jiems taip pat labai patiks.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Trumpam, lygiam kailiui daug priežiūros nereikia, pakanka kartą per savaitę perbraukti šepečiu.
