Šiurkščiaplaukiai vižlai yra vidutinio dydžio aktyvūs šunys, apaugę šiurkščiu kailiu, kuris būna nuo auksinio smėlio iki rausvai rudos spalvos. Jie turi išskirtinius ūsus ir gauruotus antakius. Būdami aristokratiškos ir didingos išvaizdos, šie šunys atrodo labai ištvermingi. Suaugę patinai yra maždaug 58–62 cm ūgio, o patelės – nuo 54 iki 58 cm. Jie sveria 20–30 kg.
Būdinga trumpaplaukių vengrų vižlų sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Hiperurikozurija: būklė, kai kaupiasi šlapimo rūgštis ir šlapimo pūslėje, o kartais ir inkstuose susidaro akmenų. Tai gali būti labai skausminga.
Vižlai mėgsta būti gamtoje ir puikiai tinka užmiestyje gyvenančioms šeimoms. Jie turi įgimtą norą saugoti savo šeimą, yra labai prieraišūs ir ištikimi. Jie patenkinti galėdami būti ir šeimos, ir darbiniais šunimis. Šie šunys greitai mokosi ir stengiasi įtikti, bet yra labai jautrūs, todėl svarbu pasirūpinti, kad dresūra vyktų smagiai ir švelniai.
1000 metų senumo graviūrose vaizduojami vengrų medžiotojai (pirmieji Vengrijos gyventojai) su šunimis ir sakalais. Šie šunys labai primena šiandieninius vižlus. Į kitas šalis iškeliavę vengrai su savimi pasiėmė ir šunis; ten jie kryžminosi su kitomis veislėmis, bet per du pasaulinius karus veislė beveik išnyko. Šiandien ši veislė egzistuoja tik todėl, kad minėtu laikotarpiu šiek tiek šunų buvo išvežti kontrabanda. Neseniai vykdant atrankinį veisimą vižlai buvo ištobulinti kaip universalūs laimikį medžiojantys, aptinkantys ir atnešantys šunys. Šiurkščiaplaukės atmainos šunys buvo išveisti XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ir vis populiarėja tarp medžiotojų, nes yra atsparesni šaltesniam klimatui bei šaltam vandeniui nei trumpaplaukės atmainos šunys.
Šiurkščiaplaukiai vižlai yra gana sveika veislė, kuriai būdinga nedaug žinomų sveikatos problemų.
Šiurkščiaplaukiams vižlams reikia labai daug mankštintis, jie turi būti aktyvūs – suaugę šunys turėtų mankštintis daugiau nei po dvi valandas kasdien. Kaip ir galima numanyti, dėl medžioklinės kilmės šie šunys mėgsta žaidimus, kai reikia ką nors atnešti (sausumoje ar vandenyje), nors ir su entuziazmu imsis daugumos šuniškų užsiėmimų – vikrumo varžybų ir pan.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Kailį reikia šukuoti kartą per savaitę. Šiurkštus kaklą ir liemenį dengiantis kailis yra iki 4 cm ilgio. Poplaukis šaltuoju metų laiku tampa storesnis. Ant smakro yra nedidelė barzdelė, o virš akių – tankūs antakiai. Negyvus ar išsišėrusius plaukus galima pašalinti pešant rankomis.
Be jokios abejonės, tai yra sena veislė, tačiau dėl jos amžiaus kyla daug ginčų. Savo dydžiu ir forma šie šunys labai panašūs į veimaranerius, tačiau skiriasi jų spalva, o kai kas sako, kad vižlai yra išvesti sukryžminus veimaranerius ir įvairius pointerius dar XX amžiuje. Vis dėlto vengrų veisėjai tvirtina, kad viskas yra atvirkščiai ir kad yra įrašų apie vižlus iš XI ir XII a., kai jie medžiojo kartu su madjarais ir jų sakalais. Labai tikėtina, kad ši įvykių versija yra teisinga, o vižlai padėjo Vengrijos medžiotojams šimtus metų, nors, kai veislei kilo išlikimo sunkumų XX a. pradžioje, veisimui buvo pasitelkti pointeriai, kad sustiprėtų veislės gyvybingumas ir būtų užtikrintas jos išlikimas.
Šiurkščiaplaukių vižlų šeimininkai turėtų būti pasirengę ilgiems pasivaikščiojimams ir daug laiko praleisti lauke, užsiimti intensyvia dresūra ir paukštšuniams tinkama veikla. Tai kaimo šuo, skirtas kaimo žmonėms. Nors šie šunys tvirti ir pasižymi fantastiška ištverme, jie taip pat yra jautrūs ir nesugebės gerai jaustis pernelyg judrioje miesto aplinkoje. Šie prisitaikantys ir sumanūs šunys pajėgūs atlikti bet kokią užduotį, kurios sugebėsite išmokyti!
