Your Pet, Our Passion.
Airių Rudadėmis Seteris

Airių Rudadėmis Seteris

Airių rudadėmiai seteriai yra stiprūs, sportiški šunys, jų kailis vidutinio ilgio, plunksniškas, perlo baltumo spalvos su rudomis dėmėmis. Suaugę šunys yra apie 58,5–68,5 cm ūgio, sveria apie 27–32 kg.

Verta žinoti
  • Nepatyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga tam tikra dresūra
  • Mėgsta energingus pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti daugiau nei po dvi valandas per dieną
  • Didelis šuo
  • Nedidelis seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kas antrą dieną
  • Nehipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Ne sarginis šuo
  • Puikiai sutaria su kitais augintiniais
  • Puikiai tinkamas šeimai šuo

Charakteris

Tai švelnūs, paklusnūs ir gero būdo šunys. Airių rudadėmiai seteriai yra linksmi, prieraišūs kompanionai, taip pat entuziastingi darbininkai. Jie energingi, todėl jiems reikia aktyvaus šeimininko, galinčio patenkinti jų fizinio krūvio poreikius.

Kilmė

Airių rudadėmiai seteriai artimai susiję su airių (raudonaisiais) seteriais, jų kilmę galima atsekti iki XVIII a., nors greičiausiai jie egzistavo dar seniau, nes rudo ir balto kailio medžiokliniai šunys aprašomi iš XVI a. išlikusiuose tekstuose. XVII ir XVIII a. seteriai buvo populiarūs dvarininkų sportiniai šunys. Dauguma buvo rudo ir balto kailio, bet XIX a. pabaigoje pirmenybę imta teikti visiškai rudiems šunims ir rudadėmiams kilo pavojus išnykti. Laimei, jų išliko pakankamai, tad atsidavę veisėjai po Pirmojo pasaulinio karo veislę galėjo atkurti.

Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, airių rudadėmiams seteriams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę. Taip pat jie gali būti linkę į virškinimo trakto sutrikimus.

Airių rudadėmiai seteriai yra energingi, aktyvūs šunys, todėl turėtų kasdien po dvi valandas ar ilgiau mankštintis. Taip pat jiems reikia laisvai palakstyti.

Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis.

Kailį rekomenduojama šukuoti šepečiu ir šukomis kelis kartus per savaitę, ypač daug dėmesio skiriant plunksniškam kailiui (ilgesniam kailiui ant uodegos, kojų užpakalinėje pusėje, ant krūtinės ir pilvo), kuris susivels, jei nebus prižiūrimas.