Leonbergeriai yra dideli, stiprūs ir raumeningi šunys. Jie pasižymi neįprasta savybe – plėvėtomis kojomis, todėl yra geri plaukikai. Jų kailis gali būti liūto gelsvumo, rausvai rudas, smėlio spalvos (gelsvai rudas ar kreminis), taip pat minėtų spalvų derinių. Snukį dengia juoda kaukė. Suaugę patinai yra 72–80 cm ūgio ir 34–50 kg svorio. Suaugusios patelės yra 65–75 cm ūgio ir 30–50 kg svorio.
Galimi leonbergerių sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
– Skrandžio išsiplėtimas
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas.
– Paveldima katarakta: ja sergant sudrumstėja akies lęšiukas, dėl to gyvūnas gali apakti.
– Leonbergerių polineuropatija: nervų ir raumenų liga, sukelianti nervų netekimą.
– Leukoencefalomielopatija: nervų liga, paveikianti nugaros smegenis.
Leonbergeriai yra ramūs, taikūs, ištikimi ir gero būdo šunys. Jie gerai sugyvena su kitais augintiniais ir vaikais, yra žaismingi. Jie greitai mokosi, o dėl didelio dydžio juos dresuoti itin svarbu, geriausia pradėti kuo anksčiau.
Leonbergeriai buvo sukurti 1840 m., kad būtų panašūs į Leonbergo miesto herbe vaizduojamą liūtą. Šie šunys išveisti sukryžminus niufaundlandus ir senbernarus, taip pat Pirėnų kalnų šunis. Jie tapo labai populiarūs ir juos laikė daug išskirtinių žmonių. Vis dėlto per Pirmąjį pasaulinį karą jie beveik išmirė, nes žmonės negalėjo sau leisti jų išmaitinti. Iš likusio būrelio šunų jie buvo rūpestingai veisiami toliau iki Antrojo pasaulinio karo, per kurį vėl buvo beveik prarasti. Šiandien leonbergeriai vis dar gana reti, bet jų skaičius ir populiarumas auga.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, leonbergeriams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, taip pat klubo ar alkūnės displazija (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Kol nesuauga, šuniukams reikėtų riboti fizinį krūvį ir neleisti laipioti laiptais. Kai kaulai tinkamai išsivystys, fizinį krūvį galima pamažu didinti. Suaugę leonbergeriai mėgsta ilgus pasivaikščiojimus, taip pat lakstyti ir žaisti. Taip pat jiems labai patinka vanduo ir už viską labiausiai jie mėgsta pasiplaukioti. Suaugusiems liekno sudėjimo šunims rekomenduojama mankštintis porą valandų per dieną.
Milžiniškų šunų veislių šunys pasižymi didžiuliu apetitu, dėl skirtingų sąnarių ir kremzlių poreikių jiems reikalingas kitoks mineralų ir vitaminų balansas. Leonbergeriai taip pat linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Leonbergerių kailis dvigubas, sudarytas iš gana ilgo ir prigludusio viršutinio kailio sluoksnio ir storo poplaukio. Aplink kaklą ir ant krūtinės yra ilgesnių ir storesnių plaukų apykaklė, o kojų kailis plunksniškas. Kailį reikia du ar tris kartus per savaitę šukuoti, kad pasišalintų negyvi ir išslinkę plaukai, o šuo atrodytų tvarkingas.
Leonbergerius sukūrė Leonbergo meras Heinrichas Essenas, norėjęs išvesti didžiulį sarginį šunį, kuris būtų panašus į heraldinius liūtus miesto herbe. Jam pavyko sumaišyti įvairias veisles, įskaitant Pirėnų kalnų šunis ir vandenį mėgstančius niufaundlandus, ir XIX a. pabaigoje šios veislės šunys įsitvirtino kaip galingi ir įspūdingi sargybiniai.
Jie tapo populiarūs tarp karališkųjų šeimų ir didikų, kurie tikriausiai vieninteliai galėjo sau leisti šerti tokį milžiną, tačiau du pasauliniai karai vos nenutraukė šios veislės egzistavimo: Pirmąjį pasaulinį karą išgyveno tik penki, o Antrąjį – aštuoni šunys. Vis dėlto buvo imtasi rimtų šios veislei atkūrimo priemonių, ir, nors šiandien leonbergeriai vis dar gana reti, jų skaičius ir populiarumas auga.
Didelis šuo, didelis seilėtekis, didelė sąskaita už ėdalą – viskas įspūdingo dydžio. Jei jums rūpi dydis, leonbergerių veislės šuo gali jums tikti. Kaip ir visų milžiniškų šunų veislių atstovų augintojai, idealūs leonbergerių šeimininkai turi suprasti, kad jų šuniui prireiks daug laiko, kol jis subręs, ir turi pasitelkti kantrybę dresuodami šunį pagal jo tempą. Jums reikės didelio namo ir sodo bei užsiėmimų su milžiniškų šunų veislių ir šunų veislių, kurių atstovai šiek tiek įtariai žiūri į nepažįstamuosius, patirties. Taip pat turite žinoti apie galimas sveikatos problemas!
