Tai žavūs, rafinuotos išvaizdos šunys su ausimis, primenančiomis peteliškę ar drugį. Papiljonų kailis yra ilgas ir šilkiškas, daugiausia baltas su spalvotomis dėmėmis (visą informaciją žr. veislės standarto aprašyme). Trispalvis kailis yra baltas ir juodas su specifinėmis gelsvai rudomis žymėmis. Suaugę šunys yra 20–28 cm ūgio ir 3–5 kg svorio.
Papiljonai yra budrūs, draugiški ir energingi šuniukai, jie puikūs ir meilūs kompanionai, mėgstantys dalyvauti šeimos veikloje, taip pat gulėti ant kelių!
Nykštukiniai spanieliai, vaizduojami daugelyje Renesanso portretų, yra labai panašūs į papiljonus, ir manoma, kad ši veislė atsirado Prancūzijoje arba Belgijoje. Tai buvo mėgstami žemyninės Europos dalies karališko kraujo asmenų ir aukštuomenės kompanionai, netgi sakoma, kad eidama prie giljotinos tokį šunį nešėsi Marija Antuanetė. Veislės pavadinimas, reiškiantis „peteliškė“, kilo dėl didelių ausų, kurios atrodo tarsi peteliškės išskleistais sparnais. Jei šuns ausys nukarusios, tada vadinamas falenu (išvertus – naktiniu drugiu).
Kaip ir daugelis smulkių šunų veislių, papiljonai gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema. Kaip ir daugelio kitų veislių šunis, juos taip pat gali varginti paveldimos akių ligos, todėl rekomenduojama atlikti akių tyrimus.
Papiljonams reikia maždaug pusvalandžio mankštos per dieną, tačiau jie gali mankštintis ir daugiau, jei tik galite juos išvesti. Nepaisant dydžio, jie stebėtinai energingi ir sėkmingai pasirodo vikrumo varžybose.
Žaislinių šuniukų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Tankų, ilgą ir šilkišką kailį reikia du ar tris kartus per savaitę šukuoti, kad jis nesusiveltų.
