Parsono Raselo terjerai yra gana maži, aktyvūs ir gyvybingi terjerai. Dėl gana ilgų kojų šie šunys neatsilikdavo nuo žirgų, tačiau dėl kūno formos jie gali įlįsti į labai mažą erdvę. Šie šunys yra baltos arba daugiausia baltos spalvos su gelsvai rudomis, citrininėmis ar juodomis žymėmis (paprastai pasitaikančiomis ant galvos ar uodegos). Suaugę patinai yra maždaug 36, patelės – 33 cm ūgio. Jie sveria apie 5–8 kg.
Parsono Raselo terjerai yra draugiški, atsidavę ir prieraišūs šunys, pasižymintys individualiu charakteriu. Šie augintiniai tinka aktyviai gyvenančiai šeimai ir nuo mažų dienų juos reikia pratinti bendrauti, ypač su katėmis ir kitais šunimis. Sodininkai netruks pastebėti, kad šie šunys, be kita ko, mėgsta raustis!
XVIII a. Devone Parsono Raselo terjerus išveisė pastorius Johnas Russellas. Johnas Russellas gimė lapių medžiotojų šeimoje 1795 m. Jam reikėjo šuns, kuris spėtų bėgti su žirgais ir skalikais, bet būtų pakankamai mažas, kad galėtų iš urvų išvyti lapes. Studijuodamas Oksforde jis pamatė ir iš pienininko įsigijo šunį, puikiai tinkamą jo tikslui. Manoma, kad šis šuo buvo pirmasis, žinomas kaip Parsono Raselo terjeras. Kol buvo dvasininkas, Johnas Russellas buvo atsidavęs ir bažnyčiai, ir lapių medžioklei tinkamų terjerų veisimu.
Parsono terjerai, kaip ir dauguma terjerų, yra ištvermingos veislės šunys. Kaip ir daugelį kitų veislių šunų, juos gali varginti paveldimos akių ligos, todėl rekomenduojama atlikti akių tyrimus.
Šis aktyvus terjeriukas turėtų daug mankštintis. Niekas jų taip nedžiugina, kaip ilgos vaikštynės, kai paleisti nuo pavadžio gali ką tik nori išuostinėti. Tačiau turite gerai padirbėti juos dresuodami, kad jie tikrai parbėgtų šaukiami atgal, mat šios veislės šuneliai dažnai būna linkę „neišgirsti“!
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Parsono Raselo veislės terjerai būna šiurkštaus, „laužyto“ ir lygaus kailio su tankiu poplaukiu. Nupešti paprastai reikia bent dukart per metus, o negyvi plaukai išpešami ranka. Veisėjas turėtų išsamiai paaiškinti, ką reikia daryti. Tačiau taip pat kartą per savaitę būtina iššukuoti.
