Tai taurios išvaizdos šuo siauru snukučiu ir ilgu kaklu. Kailis vešlus ir garbanotas, dažnai stilizuotai iškarpomas, būna įvairių spalvų, taip pat melsvos, pilkos, sidabro, rudos, abrikosų ir kreminės – išsamią informaciją žr. veislės standarto aprašyme. Suaugęs žaislinis pudelis turėtų būti 28 cm ūgio ir sverti ne daugiau kaip 4,5 kg.
Tai guvus ir prieraišus šuo, jis būna nuostabus draugas. Šis šuo gali būti geras sargas, įspėjantis apie svečius, bet yra gero būdo. Pudeliai turi nepaprastai jautrią klausą ir skiria balso intonacijas, yra gerai dresuojami. Tačiau vaikus reikėtų mokyti, kad su šiais mažais, trapiais šuniukais elgtųsi atsargiai.
Šio dydžio pudeliai jau buvo žinomi prieš 500 metų. XVII–XVIII a. pudelius pamėgo aukštuomenė, norėjusi auginti mažesnius nei nykštukinių veislių šunis – taip buvo išvesta žaislinių pudelių veislė. Pudelių pavadinimas kilęs iš vokiečių kalbos žodžio „pudel“ (jis reiškia „taškytis vandenyje“), nes didieji pudeliai (iš kurių kilo nykštukiniai ir žaisliniai) buvo labai vertinami vandens medžiokliniai šunys.
Kaip ir daugelį smulkių šunų veislių šunų, žaislinius pudelius gali varginti laikino kelio girnelės išnirimo problema. Taip pat jie dažnai serga klubų ligomis, be to, reikėtų atlikti paveldimų akių ligų tyrimus.
Šios veislės šunys gan aktyvūs, jie mėgsta pasivaikščioti ir ypač mėgsta žaisti. Geriausia užsiimti kokia nors veikla, kad protas būtų stimuliuojamas taip pat, kaip ir kūnas. Pudeliams gerai sekasi klusnumo ir vikrumo reikalaujančios sporto šakos, taip pat daugelis kitų šunims skirtų sportinių užsiėmimų.
Žaislinių šuniukų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Pudeliai nesišeria ir dažnam alergiškam žmogui (bet ne visada) alerginių reakcijų nesukelia. Tačiau kailiui prižiūrėt reikia daug pastangų, reikia profesionalų priežiūros, taip pat reguliariai šukuoti šukomis ir šepečiu namuose. Maždaug kas šešias savaites pudelius reikia vežti pas kirpėją apkirpti, tačiau galite ir patys išmokti kirpti.
