Pirėnų aviganiai yra vidutinio dydžio šunys – tai viena iš mažesniųjų aviganių šunų veislių. Šie šunys liekni ir atletiški, ilgu arba pusilgiu tarsi vėjo suveltu kailiu. Kailis būna įvairių spalvų, taip pat ir gelsvai rudas, pilkas, melsvai šlakuotas, pilkai melsvas arba rudmargis, juodas arba juodas ir baltas. Suaugę šunys yra 40–48 cm, o patelės – 38–46 cm ūgio. Šunys sveria apie 7–15 kg.
Galimos Pirėnų aviganių sveikatos problemos:
– Klubo displazija
Stiprūs, budrūs, energingi Pirėnų šunys išsaugojo stiprų aviganių instinktą, todėl reikia sudaryti galimybė tinkamai jį išreikšti, nes jie gali nukreipti dėmesį kitur ir imti ganyti vaikus, kates, dviratininkus... Šie šunys iš prigimties nepasitiki nepažįstamaisiais, bet turėtų gražiai su jais elgtis. Šios veislės šunys ne itin tinka nepatyrusiems šeimininkams, bet jie puikiai gyvena prižiūrimi patyrusių rankų, jei yra gerai dresuojami.
Pirėnų aviganiai, arba Le Berger des Pyrenees, viena seniausių prancūzų veislių, atsirado ne vėliau kaip XIX a. Jie buvo naudojami didelėms avių bandoms ganyti kalnuotame Pirėnų regione, o platesnio pasaulio dėmesio sulaukė per Pirmąjį pasaulinį karą, kai prancūzų kariuomenės buvo naudojami kaip pasiuntiniai. Prancūzijos kaimo vietovėse šie šunys ir toliau dirba aviganiais, tačiau šiandien pagrindinis yra draugo „darbas“.
Pirėnų aviganių veislės šunys sveiki, bet, kaip ir daugelį kitų veislių šunų, juos gali varginti įvairios paveldimos akių ligos ir klubo displazija (liga, dėl kurios atsiranda judėjimo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Nors yra dideli, šie šunys labai energingi ir turi bent valandą per dieną laisvai pabėgioti, o geriau dar daugiau. Jiems gerai sekasi daugelis šunų sporto šakų – klusnumo, vikrumo, taip pat estafetės su kamuoliuku (angl. Flyball) ir užduočių varžybos, jie mielai mokosi ir turi daug protinės energijos, taip pat fizinės jėgos.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Svarbu reguliariai įvertinti, kad jūsų šuo tikrai būtų sveikas, nepamiršti jo šerti ne rečiau kaip dukart per dieną ir laikytis šėrimo jam skirtu ėdalu rekomendacijų.
Kailis būna dvejopas – ilgas ir pusiau ilgas. Ir ilgo, ir pusiau ilgo kailio tekstūra yra šiurkšti, kailį reikia keliskart per savaitę šukuoti, kad jis nesusiveltų.
Pirėnų aviganiai, arba Berger des Pyrenees, yra viena seniausių prancūzų veislių, atsiradusi XIX a. Jie buvo naudojami didelėms avių bandoms ganyti ir varyti kalnuotame Pirėnų regione, o didesnio pasaulio dėmesio sulaukė per Pirmąjį pasaulinį karą, kai prancūzų kariuomenės buvo naudojami kaip vikrūs ir greiti pasiuntiniai.
Šiandien jų vis dar galima sutikti Prancūzijos kaimo vietovėse, kur jie gano avis, tačiau dažniau jie laikomi kaip šunys kompanionai. Pirmasis veislės standartas buvo paskelbtas 1926 m. Prancūzijoje, tačiau Jungtinėje Karalystėje ši veislė vis dar palyginti nauja – veislės klubas buvo įkurtas tik 1992 m. Šių šunų Jungtinėje Karalystėje vis dar gana mažai.
Pirėnų aviganiai patiks tiems, kuriems patinka ganymo veislių šunys, bet kurie nori ugningesnio ir savarankiškesnio augintinio. Šie šunys neįtikėtinai gerai mokosi, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad juos lengva dresuoti! Turėtumėte būti gerai įvaldę pozityvią dresūrą (ir, kai kuriais atvejais, šunų pasitikėjimo ugdymo metodus), gyventi aktyviai, turėti daug laiko ir vietos šuniui mankštinti bei lavinti. Tinkamuose namuose tai yra daug pasitenkinimo teikiantis ekonomiško dydžio šuo. Jam geriausiai tiks namai kaime ar priemiestyje, šeimos, turinčios vyresnių vaikų arba vaikų neturinčios.
