Nors gali būti labai skaudu, šuns eutanazija kartais yra geriausia išeitis jūsų augintiniui. Niekada nėra paprasta užmigdyti šunį, bet jei prieš liūdnąją dieną pasiieškosite daugiau informacijos, tai galėti padėti viską geriau suprasti.
Ar turėčiau šunį užmigdyti?
Tokio sprendimo nenori priimti niekas, bet jei jūsų šuns gyvenimas tėra kančia be jokių pagerėjimo vilčių, geriausia išeitis gali būti šunį užmigdyti. Tai labai sunkus pasirinkimas; iš vienos pusės norite kuo daugiau laiko praleisti su savo draugu, o iš kitos pusės – norite priimti jam geriausią sprendimą.
Paprastai turite kažkiek laiko viską apgalvoti, o mes visada rekomenduojame pasikalbėti su šeimos nariais ir draugais, taip pat pasikonsultuoti su veterinaru. Nors jūs ir jūsų šeima gali pasakyti, ar šuo jaučiasi neįprastai arba kankinasi, veterinaras galėtų tiksliau pasakyti, kaip tai paveiks jo gyvenimo kokybę. Įvertinkite šuns judrumą, apetitą, kvėpavimą, komfortą, tualeto įpročius, protinį pajėgumą, nuotaiką ir reakciją į gydymą. Jei pastebėsite, kad kuris nors aspektas pablogėja, kreipkitės patarimo į veterinarą.
Galiausiai sprendimą šunį užmigdyti priimsite jūs. Vis dėlto atsiminkite, kad kartais geriausias ir atsakingiausias sprendimas būtų leisti jam išeiti, ypač, jeigu tolesnis gyvenimas bus viena kančia.
Sprendimas užmigdyti šunį sunkus visai šeimai, ypač vaikams. Jei galite, pabandykite susėsti kartu visa šeima ir aptarti sprendimą, nuoširdžiai įvardindami priežastis ir ką tai reikš visiems, įskaitant mylimą augintinį. Žinoma, šis pokalbis bus liūdnas ir gali būti ašarų, bet pabandykite susitelkti ties tuo, kas geriausia būtų jūsų šuniui – juk visi norite jam to, kas geriausia.
Per dienas ir savaites po šuns netekties pabandykite galvoti apie gerus laikus – tuos nuostabius pasivaikščiojimus, žaidimus, kuriuos žaidėte drauge, ir laimę, kurią teikėte vienas kitam.
Kas vyksta šuniui atliekant eutanaziją?
Pasiruošimas ir šuns parengimas
Šunų eutanazija ne veltui vadinama užmigdymu. Tai labai rami procedūra, augintinis gali išeiti beveik be skausmo ir streso.
- Jeigu šuo kankinasi ar yra liūdnas, jam atsipalaiduoti pirmiausiai gali būti suleidžiama silpnų raminamųjų.
- Vaistai paprastai tiekiami per veną šuns priekinėje kojoje ir veterinaras pirmiausia gali į veną įstatyti vamzdelį arba kateterį.
- Veterinaras suleis tikslią didelę vaisto, panašaus į anestetiką, dozę, kurią gavęs šuo giliai ir visam laikui „užmigs“.
- Veterinarui paprastai padeda seselė. Jei norėsite, jums taip pat gali būti leidžiama pasilikti, kad galėtumėte paglostyti ar paglamonėti savo šunį jam užmingant.
- Šuo šį pasaulį palieka švelniai ir greitai, o svarbiausia – be jokio skausmo.
- Atsižvelgiant į aplinkybes, veterinaras gali sutikti šunį užmigdyti namuose, tada jis atvažiuos į jūsų namus ir procedūrą atliks čia.
Atsisveikinus su šunimi
Kas toliau?
Turite kelis pasirinkimus, ką galite daryti po to, kai jūsų šuo buvo užmigdytas. Šį sprendimą taip pat greičiausiai norėsite priimti pasitarę šeimoje.
Po procedūros šunį galite pasiimti namo ir patys palaidoti prie namų arba galite susitarti, kad šuo būtų palaidotas ar kremuotas gyvūnėlių kapinėse. Turėkite omenyje, kad kai kurios tarybos neleidžia augintinių laidoti prie namų ar bent jau turite prašyti leidimo, todėl prieš priimdami galutinį sprendimą pasitarkite su vietos valdžios institucija arba pasikonsultuokite su veterinaru.
Taip pat galite paprašyti, kad kremavimą suorganizuotų veterinaras. Po to galite paprašyti veterinaro, kad sutvarkytų pelenus arba paprašykite, kad juos atidėtų, o tada galėsite juos pasiimti ir išbarstyti arba pasilikti. Jei pasirinksite pelenus pasiimti, tai gali papildomai kainuoti, todėl prieš nuspręsdami pasiteiraukite veterinaro.
Kaip elgtis netekus augintinio
Užmigdyti šunį gali būti labai sunku, o praradę šį šeimos narį, jausite netektį. Gedėti visiškai normalu – juk ką tik atsisveikinote su labai mylėtu draugu. Visi šeimos nariai šį atsisveikinimą išgyvena savaip.
Galbūt norėsite pasiimti laisvadienių, ypač, jei turite vaikų, kuriems sunku apsiprasti – šeimoje palaikydami vieni kitus netektį įveiksite lengviau. Jei save smerkiate, kad šunį užmigdėte, atsiminkite, kad tai buvo jam geriausias sprendimas. Padėjote palengvinti jo kančias ir išlaisvinote nuo nekokybiško tolesnio gyvenimo. Be to, leidote jam išeiti oriai ir be skausmo. Priėmėte sunkų, bet atsakingą ir nesavanaudišką sprendimą ir padarėte šuniui paskutinį gerą darbą, kai jam to reikėjo.
Jei namuose laikote kitų gyvūnų, galite pastebėti, kad jų elgesys pasikeitė – jie gali ieškoti savo draugo ir inkšti, o anksčiau buvę nuolankūs šunys gali tapti labiau linkę dominuoti. Niekas nežino, ar šunys gali taip pat jausti gedulą, kaip ir žmonės, bet jie gali jausti netektį ir perimti kitų šeimos narių emocijas, todėl suteikite augintiniams daug meilės ir raminkite juos.
Kelias dienas ir savaites po šuns netekties pabandykite galvoti apie gerus laikus – tuos nuostabius pasivaikščiojimus, žaidimus, kuriuos žaidėte drauge, ir laimę, kurią teikėte vienas kitam. Kad ir koks didelis būtų sielvartas, galite prisiminti nuostabią draugystę ir savo šunį minėti su pasididžiavimu.
Daugiau pagalbos ir patarimų, kaip elgtis užmigdžius šunį, žr. mūsų straipsnyje apie atsisveikinimą.
Ar reikėtų įsigyti kitą šunį?
Netekus augintinio, įsigyti kitą šunį yra asmeninis sprendimas, kurio priimti nereikėtų skubėti. Kai kurie žmonės negali pakelti tylos tuščiuose namuose, o kitiems reikia daugiau laiko susitaikyti su netektimi.
Nėra teisingo ar klaidingo atsakymo, bet neįsigykite naujo šuns, kol emocijos dar neatvėso – augintinį reikia priimti laukiančiuose ir mylinčiuose namuose. Naujasis šuo nepakeis prarastojo, bet taip pat bus unikalus ir jums ypatingas savaip. Tada su savo nauju ištikimu draugu galėsite žvelgti į ateitį ir tikėtis naujų prisiminimų.