
Šuniukui suaugus, laikas atsisakyti šuniukų ėdalo ir susipažinti su suaugusiems šunims skirtu ėdalu. Paprastai mažų šunų veislių šunims toks laikas ateina sulaukus 12 mėnesių, o stambių šunų veislių šunims – maždaug 24 mėnesių.
Kiekvieno šuns, kaip ir žmogaus, mitybos poreikiai skirtingi. Idealus porcijos dydis gali priklausyti nuo tokių veiksnių kaip gyvenimo etapas, aktyvumo lygis, veislė, gyvūno dydis ir amžius, be to, šunų poreikiai kinta su laiku. Jei abejojate, kiek ėdalo duoti šuniui ir kokią dietą parinkti, čia rasite kelis naudingus mūsų „PetCare“ komandos patarimus.
Kuo turėtumėte šerti savo šunį?
Šunys yra visaėdžiai ir jiems reikia įvairiausių maisto medžiagų, kad jų sveikata būtų optimali. Tai apima tinkamą baltymų, riebalų ir aliejų, angliavandenių, mineralų ir vitaminų pusiausvyrą. Jungtinėje Karalystėje gyvūnų augintinių ėdalą reglamentuoja daugiau nei 50 teisės aktų, o kad visavertis komercinis gyvūnų ėdalas atitiktų jų reikalavimus, jame turi būti bent minimalus konkrečių maisto medžiagų kiekis. Taigi kokybiško visaverčio gyvūnų ėdalo sudėtyje bus tinkama visų medžiagų, kurių jūsų augintinis turi gauti su maistu, pusiausvyra.
Kaip dažnai šerti šunį?
Mūsų „PetCare“ komandos dažnai klausia: „kaip dažnai turėčiau šerti savo šunį?“ Daugelis suaugusių šunų šeriami du kartus per dieną – gauna pusryčius ir vakarienę. Vis dėlto jauną šuniuką reikėtų šerti dažniau – bent iki šešių mėnesių ėdalo jam reikėtų duoti tris ar keturis kartus per dieną (visai mažiems šuniukams netgi dar dažniau). Kai kurių mažesnio dydžio šunų veislių šunis taip pat geriau šerti tris kartus, mažesnėmis porcijomis. Stambesnių šunų veislių šunų šeimininkai kartais savo augintinius šeria vieną kartą per dieną, bet, jei šuo linkęs greitai savo ėdalą suryti, geriau šerti du kartus mažesnėmis porcijomis, o ne duoti vieną didelę porciją. Iškart nurijus daug ėdalo, gali sutrikti virškinimas.
Jei nežinote, kaip dažnai šerti šunį, pasitarkite veterinarijos klinikoje.
Šunį šerkite ramioje vietoje, atokiai nuo bruzdesio ir triukšmo namuose. Visada ėdalą šuniui tiekite švariame dubenyje ir padėkite dubenį ant lengvai nuvalomo paviršiaus, pvz., plytelėmis klotų grindų. Jei šuns dubuo ant grindų slidinėja, naudokite neslystantį dubenį arba guminį šėrimo kilimėlį.
Šunims, kurie greitai ryja ėdalą, gali praversti specialūs ėdimą lėtinantys šunims skirti dubenys, o vyresniems – arba išrankiems ėdalui – šunims gali patikti pakelta šunų šėrykla.
Jei namuose turite kitų šunų, šerkite juos tuo pačiu metu, bet atskirai vieną nuo kito, kad nebūtų kabinėjimosi ir peštynių.
Šerdami šunį stenkitės šlapiąjį ėdalą (skardinėse / tūbelėse / maišeliuose) patiekti kambario temperatūros, nes tada jis skaniau kvepia ir yra lengviau virškinamas. Todėl išimkite jį iš šaldytuvo maždaug valandą prieš šėrimą. Ėdalą galima trumpai pašildyti ir mikrobangų krosnelėje, bet kaskart įsitikinkite, ar jis tikrai nekarštas.
Šlapiasis ėdalas greitai sudžiūva, tad stenkitės nepalikti jo išimto. Nelaikykite atidaryto šlapiojo ėdalo indo ilgiau nei 24 valandas, net šaldytuve.
Kita vertus, sausąjį ėdalą galima palikti visą dieną ir jis nesuges. Laikykite jį švarioje sausoje vietoje, geriausia – orui nepralaidžioje talpyklėje arba sandariai uždaromoje dėžėje, kad jis neprarastų aromato ir nesuplėktų.
Daugumai šunų patinka graužti sausą ėdalą, bet, jei jūsų augintinis mėgsta šiek tiek sudrėkintą ėdalą arba dėl medicininių priežasčių kieto ėdalo būtina vengti, prieš patiekdami, ėdalą 30 minučių pamirkykite vandenyje. Sausi ėdalo gabaliukai padeda pašalinti dantų apnašas, taigi, jei į sausąjį ėdalą pilate vandens, augintiniui reguliariai duokite dantis valančių skanėstų. Atminkite, kad reguliarus dantų valymas – geriausias būdas apsaugoti šunį nuo dantų ligų.
Niekada neužsiimkite su šunimi aktyvia fizine veikla valandą prieš šėrimą ar valandą po jo. Didelių ir labai didelių šunų veislių šunims gali dažniau išpūsti pilvą ir susisukti žarnos (ši būklė vadinama skrandžio išpūtimu ir užsisukimu), ir tada būtina skubi medicinos pagalba. Simptomai – išpūstas pilvas, žiaukčiojimas ir elgesys, rodantis, kad šuo labai blogai jaučiasi. Jei dėl šuns nerimaujate, nedelsdami kreipkitės į veterinarą.
Kokie veiksniai lemia šuniui duodamo ėdalo kiekį?
Kiek ėdalo duoti šuniui, labai priklauso nuo šuns veislės, dydžio, amžiaus, gyvenimo būdo ir sveikatos. Ant gyvūnų ėdalo pakuočių nurodytos šėrimo rekomendacijos, kurios dažnai yra naudingas atskaitos taškas. Vis dėlto savo augintiniui turėtumėte duoti tinkamą ėdalo kiekį, kad šuo būtų sveikas, o jo kūno būklės balas būtų optimalus. Kūno būklės balas yra puikus rodiklis norint įvertinti, ar augintinio svoris per mažas ar per didelis, kartu atsižvelgiant į nuo veislės priklausančio šuns dydžio skirtumus. Geriausia ėdalo porcijas sverti tiksliai, nes taip galėsite koreguoti šuniui duodamą ėdalo kiekį, kol pasieksite optimalų porcijos dydį sveikai būklei palaikyti.
Atminkite, kad duodant bet kokių skanėstų atitinkamai reikia sumažinti kasdienio ėdalo kiekį, be to, pasirūpinkite, kad skanėstai neviršytų 10 % bendro augintinio gaunamo ėdalo kiekio. Antraip kils rizika, kad dieta bus nesubalansuota.
- Mažesnių šunų veislių šunų medžiagų apykaita yra greitesnė, todėl šių veislių šunys greičiau išeikvoja energiją. Atsižvelgiant į kūno būklę ir aktyvumo lygį, kai kuriems iš jų gali reikėti santykinai dvigubai daugiau kalorijų, palyginti su stambesnių šunų veislių šunimis. Geriausios sudėties ėdale, skirtame mažiems šunims, yra papildomų baltymų, gausu riebalų ir angliavandenių, kad šunys gautų reikalingos papildomos energijos. Toks ėdalas taip pat gaminamas mažesniais gabalėliais, kad tiktų mažesniems nasrams ir skrandžiams.
- Stambesnių šunų veislių šunų medžiagų apykaita yra lėtesnė, bet apetitas tikrai didesnis! Specialios sudėties ėdalas gaminamas didesniais, maloniai nuteikiančiais gabalėliais, kurie skatina didelius šunis ilgiau kramtyti, o ne tiesiog ryti ėdalą. Tokiam ėdalui dažnai būdingas mažesnis riebalų kiekis ir labiau koncentruoti baltymai, palaikantys idealią kūno būklę.
- Jei jūsų šuo yra ypač aktyvus arba darbinis, galite rinktis specialios sudėties ėdalą, kuris tiks aktyviai gyvenančiam šuniui. Jame daugiau riebalų, baltymų ir vitaminų, pvz., B12, todėl lengviau pasisavinama energija. Be to, vitaminas E gali padėti raumenims greičiau atsigauti po sunkios fizinės veiklos.
- Paprastai šuningas kales rekomenduojama šerti kokybišku šuniukų ėdalu, kad jos gautų papildomų kalorijų ir daugiau kitų reikalingų pagrindinių maisto medžiagų.
- Mažiau aktyviems šunims reikia mažiau riebalų, todėl, kad jie nepriaugtų svorio, šerkite tokius šunis liesesniu ėdalu.
- Kai kurie šunys tampa jautrūs tam tikroms maisto grupėms arba turi sveikatos problemų, dėl kurių jiems būtina speciali mityba. Jei dėl šių priežasčių reikia keisti mitybą, pasitarkite su veterinaru, kad būtumėte tikri, jog naujas ėdalas atitiks jūsų augintinio sveikatos reikalavimus.
Jei nesate tikri dėl tinkamiausios jūsų šuniui mitybos, pasikalbėkite su veterinaru ar slaugytoju.
Kur rasti šunų šėrimo schemą norint sužinoti, kiek ėdalo duoti šuniui?
Šunų šėrimo schemą galima rasti tiesiog ant šunų ėdalo pakuotės. Pradėkite nuo šių rekomendacijų ir reikiamai koreguokite savo augintinio ėdalo porciją, kad šuns kūno būklės balas liktų optimalus. Naudodamiesi šiuo paprastu vadovu galite pasitikrinti, ar jūsų šuo turi antsvorio.
Ar turėtumėte rinktis šlapiąjį ar sausąjį šunų ėdalą?
Šlapiasis ar sausasis ėdalas – tai vien tik jūsų ir jūsų šuns pasirinkimas. Šlapiasis ėdalas paprastai pasižymi stipresniu kvapu ir skoniu, dėl to gali būti patrauklesnis išrankiems augintiniams. Jei jūsų šuniui diagnozuota inkstų ar šlapimo pūslės liga, veterinaras gali patarti šerti šlapiuoju ėdalu, kad augintinis gautų daugiau skysčių. Sausasis ėdalas dažnai sukurtas taip, kad palaikytų dantų sveikatą, jame paprastai mažiau riebalų. Tai gali būti naudinga, jei reikia sumažinti antsvorio turinčio šuns svorį.
Kai kurie šeimininkai šeria ir šlapiuoju, ir sausuoju ėdalu, o tai gali padėti šuniui įprasti prie abiejų tipų tekstūrų, jei kartais tektų pakeisti mitybą. Kad ir kokią sudėtį pasirinktumėte, pastebėsite, kad bet koks kokybiškas, visavertis suaugusių šunų ėdalas suteikia augintiniui tinkamą maistinių medžiagų pusiausvyrą.
Šunų ėdalas, pritaikytas konkretiems sveikatos sutrikimams
Jei šuo turi konkrečių sveikatos problemų, pvz., jautrią odą ar skrandį, pasitarkite su veterinaru dėl specialaus arba gydomojo ėdalo suaugusiems šunims. Toks ėdalas sukurtas taip, kad jame būtų tinkama maisto medžiagų pusiausvyra, padedanti palaikyti sveikatą esant tam tikrai būklei. Tokiu ėdalu reikėtų šerti tik patarus veterinarui, nes sudėtyje tam tikrų medžiagų gali būti daugiau arba mažiau, nei reikia normalios sveikatos būklės augintiniui.
Jei jūsų augintiniui nereikia gydomosios dietos, greičiausiai nereikės įprasto suaugusių gyvūnų ėdalo keisti kitu iki jis sulauks brandaus amžiaus – 6 ar 7 metų. Čia skaitykite daugiau apie vyresnio amžiaus šuns šėrimą.
Visada stebėkite šuns kūno būklę, nes svorio praradimas arba priaugimas gali būti ženklas, kad reikia iš naujo įvertinti mitybą arba kreiptis į veterinarą dėl sveikatos patikrinimo.
Kur šerti šunį?
Šunį šerkite ramioje vietoje, atokiai nuo bruzdesio ir triukšmo namuose. Visada ėdalą šuniui tiekite švariame dubenyje ir padėkite dubenį ant lengvai nuvalomo paviršiaus, pvz., plytelėmis klotų grindų. Jei šuns dubuo ant grindų slidinėja, naudokite neslystantį dubenį arba guminį šėrimo kilimėlį.
Šunims, kurie greitai ryja ėdalą, gali praversti specialūs šunų dubenėliai arba šėryklos-galvosūkiai, skatinantys ėsti lėčiau. Vyresnio amžiaus šunims arba tiems, kurie ėda netvarkingai, gali labiau patikti aukščiau įrengta šėrykla.
Jei namuose turite kitų šunų, šerkite juos tuo pačiu metu, bet atskirai vieną nuo kito, kad nebūtų kabinėjimosi ir peštynių.
Ar turėčiau šerti šunį skanėstais?
Visi mėgstame palepinti savo augintinius, bet nepamirškite atsižvelgti į papildomas kalorijas ir pakoreguoti pagrindinio ėdalo kiekį, kad išvengtumėte peršėrimo. Skanėstų kiekis ir šėrimo jais dažnumas priklauso nuo pasirinkto jų tipo. Paprastai skanėstai, sausainukai ir kramtalai turi sudaryti ne daugiau kaip 10 % šuns per dieną suvartojamo ėdalo.
Jei šuniui taikoma veterinaro rekomenduota dieta, gali būti, kad jam negalima duoti tų skanėstų, kuriuos gauna kiti šunys, bet tai nereiškia, kad jam negalima duoti nieko. Jei šunį norite palepinti ar mokyti, galite naudoti dalį jo kasdienio ėdalo.
Tam tikri funkciniai skanėstai, pvz., kramtalai dantims, būna įvairių dydžių, pritaikytų pagal šuns svorį.
Kaip ir pirkdami ėdalą, skaitykite ant skanėstų pakuočių pateikiamas šėrimo rekomendacijas ir, jei kyla abejonių, pasitarkite su veterinaru ar slaugytoju, kiek skanėstų galite duoti šuniui.
Kuo neturėtumėte šerti šuns?
Verta žinoti ne tik tai, kuo šerti šunį reikėtų, bet ir tai, kuo nederėtų. Nerekomenduojama šuns šerti maisto likučiais nuo stalo, nes tam tikras žmonių maistas gali kelti pavojų augintinio sveikatai ar net būti nuodingas. Jei kartkartėmis duodate kokį gabalėlį, atminkite, kad toks maistas turi sudaryti ne daugiau nei 10 % šuns gaunamo ėdalo kiekio. Yra tam tikrų maisto produktų, kurių šuniui duoti nereikėtų.
Šuns šėrimo schema, taikoma norint pakeisti augintinio dietą
Kartais šuns mitybą gali tekti pakeisti, pavyzdžiui, jei nuo suaugusių šunų ėdalo pereinama prie ėdalo, skirto brandaus amžiaus šunims. Jei mitybą pakeisite per greitai, gali sutrikti šuns virškinimas, taigi permainas taikykite palengva (per 7–10 dienų).
- Įdėkite šiek tiek naujo ėdalo prie dabartinio ir sumaišykite arba pasiūlykite abiejų ėdalo rūšių atskirai.
- Per 7–10 dienų pamažu didinkite naujo ėdalo dalį ir mažinkite ankstesnio ėdalo kiekį, kol ėdalą visiškai pakeisite nauju.
Jei šlapiąjį ėdalą keičiate sausuoju, šuniui reikės priprasti prie naujos tekstūros. Visų pirma, jam teks aktyviau jį kramtyti, ilgiau ėsti ir tikrai reikės daugiau vandens. Papildoma kramtymo trukmė naudinga dantų sveikatai ir tai nereiškia, kad šuniui sausasis ėdalas mažiau patinka nei šlapiasis.
Jei sausąjį ėdalą keičiate šlapiuoju, šuo gali pradėti mažiau lakti ir imti stebėtis, kad ėdalas nėra traškus. Tekstūrai sustiprinti visada galite pridėti kelis sausainukus. Verta prisiminti, kad sausojo ėdalo porcija gali atrodyti mažesnė už šlapiojo ėdalo porciją skardinėje. Taip yra dėl to, kad sausasis ėdalas paprastai kaloringesnis, todėl šuo tą patį energijos kiekį gauna iš mažesnės porcijos, palyginti su didesne šlapiojo ėdalo porcija.
Jei šuo naujo ėdalo atsisako, net jei tai yra veterinaro rekomenduotas ėdalas, turėtumėte pasikalbėti su veterinaru, nes gali būti konkrečių tokio išrankumo priežasčių. Nesijaudinkite. Greičiausiai rasite kitą ėdalą, kurį galėsite išbandyti, arba sužinosite naujų būdų, kaip šunį paskatinti ėsti.
„Purina“ prekių ženklai, skirti suaugusiems šunims
„Purina“ gamina daug Jungtinėje Karalystėje geriausių sausojo ir šlapiojo ėdalo rūšių suaugusiems šunims. Kiekviena rūšis sukurta remiantis naujausiomis mokslo žiniomis apie ėdalo kokybę, skonį ir maistingumą. Nesvarbu, renkatės sausąjį ar šlapiąjį ėdalą, mes esame sukūrę begalę receptūrų kiekvienam augintinio gyvenimo etapui, kad jūsų šuo būtų sveikas ir laimingas.
Galima įsigyti daugybę įvairaus subalansuoto suaugusiems šunims skirto ėdalo, pritaikyto specifiniams keturkojo draugo poreikiams.