Jei jūsų šuo buvo sužalotas ar susirgo, o dėl to tapo paralyžiuotas, yra keli dalykai, kuriuos galite padaryti, kad šuo galėtų gyventi laimingas ir energingas. Sudarėme rekomendacijų vadovą, kaip prižiūrėti paralyžiuotus šunis, kuriame rasite daugiau informacijos.
Nors kartais jūsų šuniui galima vienintelė skaudi išeitis, kai kuriais atvejais gali padėti reabilitacija. Šunų paralyžius yra negalėjimas naudotis viena ar keliomis galūnėmis, paprastai dėl pažeisto stuburo. Be abejo, tai gali jus priblokšti ir gali tekti priimti sudėtingų sprendimų. Šuns gydymas ir prognozės priklausys nuo paralyžiaus priežasties ir pažeistų galūnių; veterinaras pasakys, kokia tikimybė, kad šuo vėl galės naudotis galūnėmis.
Savo ištikimam draugužiui visada norite geriausio, bet paralyžiuoto šuns priežiūra yra didelis įsipareigojimas ir kartais gali būti sunki. Jeigu jūsų darbo diena yra ilga ar daug dėmesio reikalauja šeimos gyvenimas, gali būti, kad pakankamai rūpintis augintiniu nesugebėsite. Kai kuriose vietovėse veikia reabilitacijos centrai. Juose šunimi rūpinamasi tol, kol jis pasveiksta pakankamai, kad galėtų būti prižiūrimas namuose. Stambesnėse veterinarijos klinikose taip pat gali būti teikiamos ilgiau trunkančios šunų hospitalizacijos paslaugos.
Gyvenimas su paralyžiuotu šunimi
Užpakalinių kojų paralyžius dažnai pakeičia visą šuns gyvenimą. Gali tekti vietoj šuns ištuštinti jo pūslę, bent jau iš pradžių, švelniai spaudžiant pilvą – veterinaras turėtų parodyti, kaip tai daroma, ir stebėti, kol praktikuositės. Bėgant laikui kai kuriems šunims šlapinimosi funkcija atsistato.
Reikia rūpintis, kad paralyžiuotas šuo visada būtų švarus ir sausas, jį reikia reguliariai judinti, kad neatsirastų pragulų. Šuns veterinaras ar fizioterapeutas gali patarti, koks gultas geriausiai tiks jūsų draugui, bet visada turėtumėte patikrinti, ar jis nesuteptas ir sausas. Kai kuriais atvejais augintiniui toliau judėti gali padėti diržai ar pakinktai – jų yra įvairių rūšių.
Fizioterapija – labai svarbi priemonė; kai šuo paralyžiuojamas, būtina palaikyti raumenų tonusą ir stiprumą. Ja užsiimti turėtų kvalifikuotas gyvūnų fizioterapeutas, o jums gali būti parodyti pratimai, kuriuos reikia daryti namuose. Kai kurios augintinių draudimo rūšys apmoka fizioterapiją, todėl pasitikrinkite, ką apima jūsiškis polisas.
Gyvūnams, kurių paralyžiuotos užpakalinės galūnės, siūlomi vežimėliai su ratukais, todėl šuo nepraranda galimybės judėti. Iš tiesų, dėl tokių išradimų kai kurie šunys išmoksta bėgioti, nešioti daiktus ir žaisti taip pat puikiai, kaip ir prieš sužeidimą! Turėkite omenyje, kad tokios įrangos naudojimą turi prižiūrėti veterinaras ir ji netinka visiems šunims – dažniausiai tik lengvesnio svorio, mažesnėms veislėms. Neįgaliems šunims, prisitaikiusiems prie vežimėlio, rūpestingi šeimininkai netgi gali įtaisyti rampas į aukščiau esančius prieangius ar kitas vietas, kad šuo galėtų viską tyrinėti taip pat, kaip ir anksčiau.
Ilgalaikis šunų paralyžius
Kartais šunis ištinka ilgalaikis paralyžius (dažnai paveikiantis užpakalines galūnes). Tokiu atveju siekiant užtikrinti gerą šuns savijautą būtina apgalvoti kelis veiksnius. Galvodami apie šunų laimę ir savijautą, daugelis šeimininkų nusprendžia juos užmigdyti. Tai labai asmeniškas sprendimas, kurį reikia nuodugniai aptarti su veterinaru.
Didesniems neįgaliems šunims gali būti sunku vaikščioti. Augintiniai su paralyžiuotomis užpakalinėmis galūnėmis gali kęsti įvairaus laipsnio šlapinimosi ir tuštinimosi problemas, kurias spręsti teks jums. Svarbu rūpestingai įvertinti šuns gyvenimo kokybę galvojant ne tik apie save, bet ir apie jį: kai kuriais atvejais eutanazija gali būti geriausias pasirinkimas.
Bet kuriuo atveju, jei nesate tikri, kaip prižiūrėti paralyžiuotą šunį, pasikalbėkite su veterinaru – jis žinos, kas geriausia, atsižvelgiant į jūsų ir jūsų šuns poreikius. Net jei tai nelengva, visada turėtumėte žinoti, kad tiesiog darote viską, ką tik galite padaryti dėl savo draugo!
Atraskite mūsų prekinius ženklus:
