Išvaizda panašūs į terjerus, pasižymintys šelmiška, beždžioniška išraiška, afenpinčeriai yra žaisliniai šunys: visiškai suaugusių ūgis ties ketera (nuo žemės iki menčių viršaus) siekia 24–28 cm, o svoris – nuo 3 iki 4 kg. Šiurkštus kailis paprastai juodas, kartais būna su pilku atspalviu.
Afenpinčeriai, dar vadinami juodaisiais velniūkščiais, yra gyvybingi ir savimi pasitikintys, žvitraus būdo, užsispyrę ir bebaimiai, nors savo šeimininkams labai meilūs. Paprastai jie sargūs ir įtariai žiūri į nepažįstamus, todėl svarbu iš anksto užsiimti šuniukų socializacija.
Šelmiški ir juokingi afenpinčeriai yra viena iš seniausių šunų veislių, atsekama iki XVII a. Vokietijoje, iš kur jie kilę, žodis „affen“ reiškia parodiją, o „pincher“ – terjerą. Afenpinčeriai yra dviejų kitų veislių – Briuselio grifono ir Belgijos grifono – protėviai, ir šių grifonų snukis panašus ir į beždžionių. Nors afenpinčeriai yra narsūs, kaip ir visi terjerai, jie per maži, kad būtų darbiniai šunys, todėl dažniausiai laikomi kaip kompanionai.
Bendrai afenpinčeriai yra sveika veislė. Vis dėlto, kaip ir daugelis smulkių šunų veislių, šie šunys gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema, klubų ir trachėjos problemomis.
Nors ir maži, tai aktyvūs šunys ir jiems reikia nemažai mankštintis (20–40 minučių per dieną). Jiems patinka žaidimai, lavinantys protą ir kūną, bet ne pernelyg audringi.
Žaislinių šuniukų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Šiurkštus kailis vietomis susivėlęs ir natūraliai atrodo gana netvarkingai, todėl daug šukuoti nebūtina – pakanka perbraukti šukomis kartą per savaitę.
