Didingi ir milžiniško dydžio italų mastifai yra stiprūs ir raumeningi. Šie šunys šiek tiek labiau ištįsę į ilgį nei į ūgį, suaugusių patinų ūgis siekia 65–75 cm, svoris – 50–70 kg; patelės šiek tiek mažesnės. Trumpas, tankus kailis būna įvairių spalvų ir atspalvių (juodos, melsvos, pilkos, rudos), įskaitant keršą, o oda ant liemens ir galvos yra gana nukarusi, nors neturėtų būti pernelyg apdribusi.
Kadangi tai sarginė veislė, italų mastifai visada yra budrūs. Būdami ramaus charakterio, jie ištikimi savo šeimininkams, tačiau yra linkę laikytis nuošaliau. Atsižvelgiant į prigimtinį polinkį saugoti, svarbi ankstyva šių šunų socializacija, o šeimininkai turi būti patyrę. Jei bus laikomas kartu su kitu šunimi, jie sutars gerai, bet geriausia, kad būtų priešingos lyties. Prieš įsigyjant tokį didelį šunį reikia gerai apsvarstyti jo priežiūros išlaidas.
Italų mastifai kilę iš senovinių molosų tipo šunų – didelių, piktų sarginių šunų, kuriuos laikė romėnai. Manoma, kad jie buvo naudojami kovoms arenose ir kaip nuožmūs karo šunys. Italų mastifai tarnavo kaip policijos šunys, taip pat atliko savo pagrindinį vaidmenį kaip sargai. Sakoma, kad, dirbdami Neapolio dvaruose, jie instinktyviai žinodavo saugomos teritorijos ribas, todėl lakstydavo laisvai ir patruliuodavo pagal perimetrą.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, italų mastifams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, taip pat klubo ar alkūnės displazija (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę. Jie ypač linkę į odos infekcijas.
Suaugusiems šunims reikia maždaug valandą per dieną mankštintis, bet augimo laikotarpiu fizinį krūvį reikėtų riboti, kad nebūtų apkrauti sąnariai.
Milžiniškų šunų veislių šunys pasižymi didžiuliu apetitu, dėl skirtingų sąnarių ir kremzlių poreikių jiems reikalingas kitoks mineralų ir vitaminų balansas. Italų mastifai linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Trumpam kailiui daug priežiūros nereikia, užtenka kartą per savaitę peršukuoti. Vis dėlto daug kartų per dieną reikės valyti šuns snukį, kaip ir ant grindų ir baldų nutysusias seiles. Veido raukšles ir burną taip pat reikėtų valyti kelis kartus per savaitę.
