Your Pet, Our Passion.
Norfolko Terjeras

Norfolko Terjeras

Norfolko terjerai yra vieni mažiausių šiandieninių terjerų. Jų kailis šiurkštus, standus, tiesus ir atsparus nepalankioms oro sąlygoms. Gali būti įvairių rusvos, kviečių spalvos atspalvių, juodas su įrudžiu arba žilas. Idealiu atveju šie terjerai turėtų būti 25 cm ūgio ties ketera, sverti 4–5 kg.

Verta žinoti
  • Nepatyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Būtinas pagrindinis mokymas
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po valandą per dieną
  • Mažas šuo
  • Minimalus seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kartą per savaitę
  • Nehipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja ir įspėja
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais

Charakteris

Jie yra protingi, gyvybingi ir draugiški nedideli šunys, kartais gali būti šiek tiek užsispyrę. Jie gerai sugyvena su vyresniais vaikais, taip pat šią veislę mėgsta nemažai vyresnių žmonių. Juos reikėtų nuo mažens socializuoti, ypač pratinti prie kačių, nes jas linkę vaikytis pasitaikius bet kokiai progai. Jie mėgsta loti ir rausti, todėl šiuos instinktus reikėtų atitinkamai nukreipti.

Kilmė

Norfolko terjerai egzistuoja apie 100 metų. Šie maži šunys gali būti kilę iš borderterjerų bei jų protėvių, kernterjerų ir Airijos raudonųjų terjerų. XIX a. pabaigoje jie buvo populiarūs tarp Kembridžo universiteto studentų, buvo jų talismanai. Iš pradžių šie šunys buvo žinomi kaip Norvidžo terjerai, kai kurie jų buvo stačiomis smailiomis ausimis, o kitų ausys buvo nukarusios. 1965 m. atmaina nukarusiomis ausimis buvo pavadinta Norfolko terjerais.

Kaip ir daugelis smulkių šunų veislių šunų, jie gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema, bet Norfolko terjerai yra atspari veislė.

Šie maži terjerai prisitaiko prie gyvenimo mieste, nors mieliau gyventų užmiestyje. Jie mėgsta gamtą, o už viską labiausiai – ištisas valandas kasti, todėl džiaugtųsi kieme gavę specialią vietą kasinėti! Suaugusiems šunims reikia maždaug valandą per dieną mankštintis.

Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.

Kietą, šiurkštų kailį prižiūrėti gana lengva, pakanka kelis kartus per savaitę gerai iššukuoti. Taip pat kailį dukart per metus reikia nupešti rankomis. Apie tai galėtų pakonsultuoti profesionalus kirpėjas ar veisėjas.