Šių vidutinio dydžio elegantiškų terjerų kailis šiurkštus, būna rusvos, rusvos / kviečių arba gelsvos / rusvos spalvos. Suaugę patinai yra 48 cm ūgio, patelės – 46 cm. Svoris siekia 11–12 kg.
Raudonieji velniai iš tiesų nenusipelno savo pravardės – nors ir gali būti nutrūktgalviai ir išdykę, taip pat kartais kivirčijasi su kitais šunimis, vis dėlto bendraudami su žmonėmis yra gero būdo, linksmi ir atsidavę kompanionai.
Manoma, kad tai viena seniausių iš Airijos kilusių veislių. Airių terjerai kilę iš šalies Korko regiono, jie buvo laikomi kaip sarginiai šunys ir kenkėjų naikintojai. Anksčiau vadinti airių raudonaisiais terjerais, dar, siekiant atskirti nuo kitų airiškų terjerų veislių, vadinami raudonaisiais velniais. Per Pirmąjį pasaulinį karą šie šunys buvo naudojami pranešimams perduoti. Tiksli jų kilmė nežinoma, bet greičiausiai jų protėviai buvo senieji juodi su įrudžiu terjerai.
Airių terjerai yra tvirti, sveiki šunys. Pripažįstama, kad jie linkę į paveldimą odos raginio sluoksnio sustorėjimą – būklę, kai skilinėja kojų pagalvėlės, tačiau dėl rūpestingo veisimo šis sutrikimas dabar pasitaiko retai.
Jiems reikia valandą per dieną mankštintis. Jei jūsų šuo linkęs peštis su kitais, viešose vietose vedžiokite jį su pavadėliu ir pasirūpinkite, kad jis nesukeltų nemalonumų; nuo pavadėlio paleiskite tik ten, kur jis nesutiks kitų šunų.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Šiurkštus viršutinis kailio sluoksnis yra tiesus ir prigludęs, po juo yra minkštesnis ir plonesnis poplaukis. Kailį reikia porą kartų per savaitę iššukuoti, taip pat du ar tris kartus per metus nupešti rankomis (taip pašalinant negyvus plaukus).
