Šie vidutinio dydžio trumpo kailio šunys stačiomis ausimis yra labai grakštūs ir atletiški. Jie būna gelsvai rusvos arba tamsiai rusvos spalvos, kai kada su baltomis dėmėmis. Suaugę patinai siekia 56–63 cm ūgio ir 23–25 kg svorio. Suaugusios patelės siekia 53–61 cm ir 20–23 kg.
Faraonų šunys yra gan savarankiški, bet ištikimi savo šeimynykščiams. Jie turi įgimtą troškimą medžioti ir neblėstančios jėgos nepasiduoti, nesvarbu, būsite su jais ar ne. Katės ir kiti smulkūs gyvūnai faraonų šunims taps grobiu, jei nuo mažų dienų šunys nebus įpratinti su jais bendrauti. Šios veislės šunys būna gan balsingi ir labai linkę bendrauti, labai mėgsta kitų šunų ir žmonių draugiją.
Panašios į faraonų šunis išvaizdos šunų liekanų rasta Nilo slėnyje, jos datuojamos 4000 m. pr. Kr. Manoma, kad iki Egipto laikų kurtais prekiavo finikiečiai, ir šie paliko šunis nuošaliose salose, kuriose jie šimtus metų gyveno ir veisėsi nesikryžmindami su kitomis veislėmis. Maždaug 1000 m. pr. Kr. finikiečiai su savo kurtais apsigyveno Maltos saloje. Šie šunys buvo vertinami dėl gebėjimo medžioti triušius, tad juos pradėta vadinti triušių šunimis – tai faraonų šuo, kokį žinome šiandien.
Dažniausia faraonų šunis varginanti problema yra kelio girnelės išnirimas.
Šiems šunims reikia daug fizinės mankštos – daugiau kaip dvi valandas per dieną. Užuodę laukinio gyvūno kvapą, jie pasileidžia bėgti. Šie šunys gan aukštai iššoka, taigi turėsite apsitverti sodą tinkamo aukščio tvora, kad šuo nepabėgtų. Juos gali prireikti apvilkti, kad neperšaltų atšalus orams.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Faraonų šunų kailį lengva prižiūrėti. Juos galima šukuoti gumine šukavimo pirštine – ja iššukuosite išslinkusius ir negyvus plaukus.
