Samojedai yra vidutiniai arba dideli špicų veislės šunys būdingomis stačiomis, smailiomis ausimis ir nuo nugaros vilnijančia uodega. Jų kailis tankus, vešlus, saugo nuo atšiaurių orų. Jų pėdos plokščios, su vešliais plaukais, tarsi sniegbačiais, todėl sniego neprilenda tarp pirštų ir nesulimpa į sniego gniužulus. Samojedai būna visiškai balti, balti ir šviesiai rusvi arba kreminės spalvos. Suaugę patinai būna 51–56 cm ūgio, o suaugusios patelės 46–51 cm. Sveria nuo 23 kg iki 30 kg.
Samojedai yra draugiški, mėgstantys bendrauti ir ištikimi šunys. Jie labai saugo savo namus, joks įsibrovėlis neįslinks patyliukais. Jie mielai dalyvauja šeimos reikaluose, bet jei yra per ilgai paliekami vieni arba ima nuobodžiauti, gal pradėti elgtis destruktyviai arba triukšmauti. Jie labai mėgsta raustis ir moka meistriškai pabėgti, taigi labai svarbu apsaugoti sodą. Šie šunys nuo mažens turi būti pratinami bendrauti, ypač su katėmis ir kitais šeimos augintiniais. Šie šunys būna gan balsingi.
Samojedai, šiaurės Rusijos bandų ganytojai, vardą gavo pagal klajoklių gentį, kuriai jie tarnavo. Jie taip pat saugodavo jų ganomus elnius. Samojedai dirbo išvien su genties žmonėmis ir gyveno jų palapinėse, taigi šie šunys labai mėgsta gyventi šeimoje. Kai kada jie traukdavo roges arba valtis. Daugelis tyrinėtojų pasitelkdavo šiuos šunis amžiaus pradžioje pagausėjus ekspedicijų į ašigalį. Po ekspedicijų daugelis tų šunų grįžo namo su tyrinėtojais. Jie labai greitai išpopuliarėjo ir iki šiol yra labai mėgstami.
Samojedus dažniausiai vargina viena paveldima liga – tam tikra inkstų liga. Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, jiems taip pat gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Samojedai turi pakankamai mankštintis – ir pririšti prie pavadžio, ir paleisti. Jie iš prigimtis linkę tempti pavadį, tačiau juos galima išmokyti eiti greta arba galima segti apynasrį. Suaugusiems samojedams reikia mankštintis kelias valandas per dieną.
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Samojedai linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Šios veislės šunų kailį reikia labai puoselėti, labai svarbu, kad veisėjas duotų jums tikslius nurodymus dėl šuniuko. Šukuojami kasdien šie šunys atrodys tvarkingi, o kartą per savaitę reikėtų iššukuoti nuodugniau. Jei kailis sušlampa ar išsitepa, leiskite jam išdžiūti, taip bus lengviau iššukuoti iš kailio purvą. Gimtinėje samojedai šeriasi kartą per metus, paprastai vasarą. Tačiau namuose, kuriuose įrengtas centrinis šildymas, jie gali šertis dukart per metus. Prasidėjus šėrimuisi plaukų būna visur, tad šunį šukuoti teks dažniau. Patinų kailis gali būti ilgesnis nei patelių.
