Your Pet, Our Passion.
Borderkolis

Borderkolis

Borderkoliai yra vidutinio dydžio, proporcingai sudėti šunys. Kailis gali būti lygus arba vidutinio ilgio, labiausiai įprasta spalva yra juoda su balta, nors pasitaiko ir kitų spalvų derinių su balta spalva – rudos, mėlynai marmurinės, rusvos ir trispalvės. Suaugę patinai būna maždaug 53 cm ūgio, patelės šiek tiek žemesnės. Veislės svorio diapazonas yra apie 14–20 kg.

Verta žinoti
  • Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga papildoma dresūra
  • Mėgsta energingus pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti daugiau nei po dvi valandas per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Nedidelis seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kas antrą dieną
  • Nehipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja ir įspėja
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais
Apskritai sveika veislė

Borderkolių veislės šunims galimos tokios sveikatos problemos: 
– Kolių akių anomalija: paveldima būklė, kai akis vystosi netinkamai ir dėl to šuo gali apakti.  
– Klubo displazija 
– Epilepsija¹: ši liga dėl nenormalios smegenų veiklos gali sukelti priepuolius, kurie pažeidžia smegenis. 
– Atsparumas įvairiems vaistams: tai problema, kai šunys tampa jautresni tam tikriems vaistams. 
– Ceroidinė lipofuscinozė: paveldima liga, kuri gali būti mirtina. 
– Sensorinė neuropatija: būklė, kai pažeidžiami nervai, dėl to atsiranda skausmas ir silpnumas.  
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas. 
– Neutropenija: paveldima būklė, kai imuninei sistemai sunku apsisaugoti nuo ligų. 

Charakteris

Borderkoliai visada pasirengę dirbti, yra dėmesingi, gyvybingi ir budrūs. Jie užmezga labai artimą ryšį su savo šeimininku ir šeimos nariais, bet, pakankamai nemankštinami, nėra idealūs šunys šeimai, kurioje yra labai mažų vaikų, nes iš prigimties linkę ganyti viską, kas juda, įskaitant ir vaikus! Jie ryžtingi ir narsūs, gali imti išdykauti, jei nebus užimti, nes jų smegenys nuolat aktyvios.

Kilmė

Borderkoliai, kaip ir dauguma aviganių veislių, kilę iš Persijos aviganių. Veislė gyvuoja nuo XVIII a. pradžios, nors dabartinį pavadinimą gavo tik 1915 m. Koliai šimtus metų dirbo su piemenimis Škotiją ir Angliją skiriančiame regione ir buvo veisiami grynai dėl darbinių gebėjimų. Kai kurie borderkolių veisėjai baiminasi, kad, orientuojantis į išvaizdą ir grožį, veislė gali būti sunaikinta, todėl vis dar daugiausia dėmesio skiria darbinėms savybėms.

Koliai yra labai atspari veislė, jiems kyla nedaug sveikatos problemų. Vis dėlto, kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, jiems gali išsivystyti paveldimų regos sutrikimų arba klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę. Epilepsija šios veislės šunims taip pat gana įprasta.

Kadangi turi poreikį būti užsiėmę ir labai nori įtikti, borderkoliai džiaugiasi dresuojami, nes tai puikus būdas mankštinti protą ir kūną. Tiems, kas nori dalyvauti klusnumo / vikrumo / „flyball“ / laisvojo stiliaus / ganymo varžybose, šie šunys yra tarsi dangaus dovana. Jei nebus mankštinami, borderkoliai gali imti elgtis labai blogai ir agresyviai. Suaugusiems šunims reikia mankštintis daugiau nei dvi valandas per dieną.

Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.

Ir vidutinio ilgio, ir lygaus kailio atmainai būdingas tankus viršutinis kailis ir storas minkštas poplaukis. Jei kailis ilgesnis, aplink kaklą ir pečius pastebimi karčiai. Kailį lengva prižiūrėti: vidutinio ilgio atmainos kailį reikėtų šukuoti porą kartų per savaitę, o lygios atmainos kailį – kartą per savaitę. Reguliariai reikia iššukuoti bet kokius kaltūnus.

Borderkolių veislė gyvuoja nuo XVIII a. pradžios, nors dabartinį pavadinimą gavo tik 1915 m. Borderkoliai šimtus metų dirbo su piemenimis Škotiją ir Angliją skiriančiame regione ir buvo veisiami grynai dėl darbinių gebėjimų.  

Kai kurie borderkolių veisėjai baiminasi, kad, orientuojantis į išvaizdą ir grožį, veislė gali sunykti, todėl vis dar daugiausia dėmesio skiria darbinėms savybėms. Parodinė ir darbinė veislės atmainos dažnai skiriasi. 

Borderkolis priklauso nuo šeimininko, kuris jam nurodinėja ir vadovauja (antraip jis pradės darbuotis savarankiškai!), – turite būti greitas, linksmas, aktyvus ir maloniai su savo koliu elgtis, nes kitaip šuo patirs stresą ir bus nelaimingas.  

Jei mėgstate pasivaikščiojimus, treniruotes ir užsiimate kokiu nors šunų sportu ar veikla ir tikrai mėgstate, kai šuo nuo jūsų labai priklauso, kolis gali būti idealus jūsų kompanionas.