Your Pet, Our Passion.
Suomių Laphundas

Suomių Laphundas

Suomių laphundai – stiprūs špicų tipo šunys (storas kailis, virš nugaros užsirietusi uodega, smailios ausys). Jie yra vidutinio dydžio, suaugę patinai siekia apie 49 cm, o patelės – 44 cm. Visiškai suaugę jie sveria apie 17–19 kg. Kailis gali būti įvairių spalvų ir jų derinių – išsamią informaciją žr. veislės standarto aprašyme.

Verta žinoti
  • Šiek tiek patirties turintiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Būtinas pagrindinis mokymas
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po vieną ar dvi valandas per dieną
  • Vidutinis šuo
  • Nedidelis seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kas antrą dieną
  • Nehipoalerginė veislė
  • Labai balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja ir įspėja
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais
Apskritai sveika veislė

Suomių laphundams retkarčiais gali pasitaikyti:
– Klubo displazija
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta.

Charakteris

Suomių laphundai turi stiprų ganymo instinktą ir lauke yra aistringi medžiotojai. Namuose jie budrūs ir geri sarginiai šunys, taip pat yra ramūs, prieraišūs ir ištikimi kompanionai. Nors ne tokie triukšmingi, kaip kai kurių špicų veislių šunys, jie gal būti balsingi. Norint išmokyti nutilti pagal komandą, juos reikia dresuoti.

Kilmė

Šie šunys su pusiau klajokliais Laplandijos samiais dirbo šimtmečius – daugiausia kaip šiaurės elnių ganytojai, nors panašu, kad iš pradžių jie tarnavo ir kaip medžiokliniai bei sarginiai šunys. Nors atsiradus sniegaeigiams šių šunų sumažėjo, šiaurės elniams ganyti ši veislė naudojama ir šiandien. Suomių laphundai ganydami šuoliuoja ir dirba kartu su trumpaplaukiais, risčia lakstančiais suomių šiaurės elnių ganymo šunimis – tai dar viena vietinė regiono veislė.

Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, suomių laphundams retkarčiais gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.

Suomių laphundams maždaug valandą per dieną reikia mankštintis. Tai aktyvi veislė, todėl jiems taip pat patinka šuniški pomėgiai – vikrumo varžybos ar šunų krosas. Kai kurie šunys pasižymi stipriu medžioklės instinktu, todėl būtina patikimai išmokyti kvietimo komandos, kad prireikus pavyktų parsikviesti nuo nusižiūrėto grobio.

Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.

Dvigubas kailis sudarytas iš ilgo, tiesaus viršutinio kailio sluoksnio, kuris trumpesnis ant galvos bei kojų priekinėje pusėje, ir storo, minkšto poplaukio. Patinai aplink kaklą ir krūtinę turi storą kailinę apykaklę. Kailį reikia porą kartų per savaitę šukuoti, bet šeriantis gali tekti šukuoti kasdien.

Nors iš archeologinių duomenų aišku, kad Laplandijos regiono gyventojai šimtmečius gyveno ir dirbo kartu su vidutinio dydžio arktinio špico tipo šunimis, tikslios detalės nežinomos. Rašytinės informacijos išlikę nedaug, o ta, kuri yra, užrašyta lapių tarme, kurios dabar beveik neįmanoma išversti. Vis dėlto žinome, kad laphundai darbavosi kartu su pusiau klajokliais Laplandijos samiais (regionas, apimantis Suomijos šiaurę ir besiribojantis su Švedija bei Norvegija), ganė šiaurės elnius ir tikriausiai atliko medžioklinio, sarginio ir sargybinio šuns, taip pat šuns kompaniono funkcijas.

Dėl per Antrąjį pasaulinį karą Laplandijos patirtos žalos ir vėliau išrasto sniego motociklo šiandien laphundai retai naudojami šiauriniams elniams ganyti, nors kai kurie vis dar tai daro. Suomių laphundai ganydami šuoliuoja ir darbuojasi kartu su trumpakojais suomių šiaurės elnių ganymo šunimis – tai dar viena vietinė regiono veislė. 1945 m. šią veislę pripažino Suomijos kinologų klubas, bet į Jungtinės Karalystės kinologų klubo įvežimo registrą jie nebuvo įtraukti iki XIX a. devinto dešimtmečio pabaigos.

Suomių laphundams reikia žmogaus, kuris būtų namuose didžiąją dienos dalį, galėtų daug vaikščioti, dresuoti ir būtų pasirengęs išmokyti laphundą valdyti balsą – tai triukšminga veislė! Jums taip pat reikės noriai tvarkyti ir siurbti namus, nes, kaip ir visi špicų tipo šunys, jie šeriasi! Geriausiai tinka turintiems patirties su špicų tipų šunimis žmonėms. Tai universalus šuo, kuriam reikia darbo ir šeimininko, norinčio jį suteikti!