Your Pet, Our Passion.
Komondoras

Komondoras

Dideli ir galingi komondorai pasižymi išskirtiniu baltu kailiu, kurio poplaukis ir viršutinis sluoksnis susivelia ir sudaro ilgas veltines sruogas. Suaugę patinai yra 80 cm ūgio, sveria 50–61 kg; suaugusios patelės vidutiniškai yra 70 cm ūgio, sveria 36–50 kg.

Verta žinoti
  • Patyrusiems šeimininkams tinkamas šuo
  • Reikalinga papildoma dresūra
  • Mėgsta aktyvius pasivaikščiojimus
  • Mėgsta pasivaikščioti po valandą per dieną
  • Didelis šuo
  • Minimalus seilėjimasis
  • Šukuoti reikia kas antrą dieną
  • Hipoalerginė veislė
  • Balsingas šuo
  • Sarginis šuo. Loja, įspėja ir apsaugo fiziškai
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su kitais augintiniais
  • Gali prireikti mokyti, kaip sugyventi su vaikais

Charakteris

Komondorai yra sarginė veislė, todėl tinka ne visiems. Prieš įsigyjant šį šunį, reikia gerai pasvarstyti. Jie įtariai žiūri į nepažįstamus, bet yra atsidavę savo šeimai ir saugo ją nuo visų galimų grėsmių. Svarbi ankstyva socializacija ir rūpestinga priežiūra visą gyvenimą.

Kilmė

Komondorai yra senovinė veislė, savo gimtojoje Vengrijoje žinoma tūkstančius metų. Į Vengriją jie atvyko su klajokliais vengrais, kurie juos laikė bandoms saugoti. Šie šunys galėjo kilti iš stambių Kaukazo aviganių – bandšunių iš Rusijos pietvakarių regiono. Išskirtinis susivijęs šių šunų kailis apsaugojo ne tik nuo atšiaurių oro sąlygų, bet ir nuo pikčiausių plėšrūnų, įskaitant vilkus.

Komondorai yra sveika, tvirta veislė, neturinti jokių pripažintų veislei būdingų sveikatos problemų.

Jiems reikia maždaug valandą per dieną mankštintis. Šis šuo daug laiko praleis namie, eidamas sargybą palei savo teritorijos ribas, todėl pasirūpinkite, kad tvora būtų patikima ir šuo nepabėgtų.

Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Komondorai linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.

Viršutinis kailio sluoksnis yra šiurkštus, o poplaukis minkštas. Susivijus abiejų tipų kailiui susidaro sruogos, kurios galiausiai užauga iki žemės, jei nekerpamos. Svarbu po pasivaikščiojimo šunį patikrinti, nes jo kailis sušluoja visus pakeliui pasitaikiusius lapus ir šakeles. Kailio niekada nereikia šukuoti, bet reikia prižiūrėti sruogas kas kelis mėnesius atskiriant ir formuojant jas rankomis. Kaip tai daroma, naujus šeimininkus turėtų pamokyti veisėjas ar kitas veislės žinovas. Sruogų priežiūrai reikia nemažai laiko, ir šio užsiėmimo nereikėtų užleisti, antraip sruogos virs dideliais kaltūnais.