Bobteilai išsiskiria ilgu pasišiaušusiu kailiu, dengiančiu jų kresną kūną. Atrodo, kad akys visiškai uždengtos plaukų, bet iš tiesų šunų regėjimas nesuprastėja. Bobteilų kailis gali būti bet kokio pilko, žilo ar melsvo atspalvio, su baltomis žymėmis ar be jų. Suaugę patinai yra 61 cm ūgio ar aukštesni, sveria daugiau nei 36 kg; suaugusios patelės yra 56 cm ūgio ar aukštesnės ir sveria daugiau nei 30 kg.
Bobteilai yra linksmi ekstravertai ir populiarūs šeimų augintiniai. Paprastai jie būna meilaus būdo, bet žaisdami gali labai įsijausti, todėl reikia būti atsargiems, jei šalia yra mažų vaikų. Į bet kokią galimą veiklą šie šunys paprastai įsitraukia su entuziazmu. Jie yra bebaimiai ir puikūs sarginiai šunys, ypač dėl savo skambaus lojimo. Norint suvaldyti audringą šuns elgesį, ankstyva dresūra yra būtina.
Veislė atsirado Anglijoje XVIII a. viduryje ir greičiausiai yra susijusi su senoviniais ganymo šunimis, įskaitant Bergamo aviganius, barzdotuosius kolius, briarus ir armantus. Pavadinimas, reiškiantis nukirptą uodegą, atsirado neatsitiktinai. Anglijoje XVIII a. mokesčių išimtis buvo taikoma šunims varovams, kurie padėdavo varyti gyvulius į turgų. Siekiant paženklinti, šiems šunims buvo nukerpamos uodegos. Dėl troškimo dirbti savo darbą bobteilai atlikdavo puikiai, be to, pasitarnavo ir nepalankioms oro sąlygoms atsparus kailis. Kailis buvo kerpamas kasmet, kai buvo kerpamos avys. Ūkininkų žmonos nukirptą šunų vilną verpdavo kaip ir avių, o vėliau megzdavo šiltus drabužius.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, bobteilams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Bobteilui reikia tokio šeimininko, kuris galėtų jį pakankamai mankštinti, vis dėlto mažus šuniukus reikėtų pasaugoti, kad dėl per didelio krūvio nekiltų kaulų problemų.
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Šios veislės šunys linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Kai šuniukų kailis ima virsti suaugusio šuns kailiu, būtina skirti laiko ir pasirūpinti, kad senasis kailis nesusiveltų su naujuoju. Jei kurį laiką to nepadarysite, kailis gali taip susivelti, kad vienintelė išeitis bus nukirpti. Laikyti bobteilą – labai sunkus ir daug laiko reikalaujantis darbas: jie nuolat šeriasi, po kiekvieno pasivaikščiojimo reikia tikrinti jų padus, kad nieko nebūtų prikibę prie plaukų, be to, dėl tokio gausaus kailio dažnai gali susitepti pasturgalis, todėl jį gali tekti reguliariai valyti.
