Tai kilmingos, dailios ir proporcingos išvaizdos šuo siauru snukučiu ir ilgu kaklu. Kailis vešlus ir garbanotas, dažnai jis stilizuotai iškarpomas. Šios veislės šunų kailis būna įvairių spalvų, taip pat juodos, baltos, melsvos, pilkos, sidabro, rudos, abrikosų ir kreminės (išsamią informaciją žr. veislės standarto aprašyme). Suaugę didieji pudeliai siekia ne mažiau kaip 38 cm ūgio ir sveria 20–32 kg.
Standartiniai pudeliai yra prieraišūs ir gyvastingi šunys, būna puikūs draugai. Kadangi praneša apie svečius, jie gali būti geri sarginiai šunys, bet niekada nebūna agresyvūs. Tai labai guvūs ir džiaugsmingi šunys, mėgstantys gyventi aktyviai ir dalyvauti visuose šeimos reikaluose.
Didieji pudeliai yra seniausia atmaina iš visų trijų dydžių pudelių – nykštukinių ir žaislinių pudelių atmainos atsirado vėliau. Tiksli pudelių kilmė nežinoma – vieni mano, kad ši veislė atsirado Prancūzijoje, o kiti mano, kad Vokietijoje. Taip pat manoma, kad galbūt jie buvo iš Vokietijos atgabenti į Prancūziją, ir dabartinis jų pavidalas atsirado Prancūzijoje. Vokietijoje šie šunys buvo naudojami laimikiui iš vandens traukti, kai kurie ir šiandien išsaugojo medžiotojų instinktą.
Kaip ir daugelį kitų veislių šunų, didžiuosius pudelius gali varginti įvairios paveldimos akių ligos ir klubo displazija (liga, dėl kurios atsiranda judėjimo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę. Taip pat šios veislės šunys labai dažnai serga tam tikra hormonų liga (Adisono liga) ir pilvo liga (skrandžio išsiplėtimu ir užsisukimu).
Didiesiems pudeliams reikia daug mankštintis, daug vietos. Daugeliui patinka plaukioti ir parnešti laimikį, tad būdami prie vandens būtinai pasirūpinkite, kad jiems būtų saugu. Jie gerai dresuojami ir jiems puikiai sekasi daugelis šunų mėgstamų užsiėmimų, kaip antai vikrumo ir klusnumo užduotys.
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Didieji pudeliai taip pat gali būti linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Pudeliai nesišeria ir dažnam alergiškam žmogui (bet ne visada) alerginių reakcijų nesukelia. Tačiau kailiui prižiūrėt reikia daug pastangų, reikia profesionalų priežiūros, taip pat reguliariai šukuoti šukomis ir šepečiu namuose. Maždaug kas šešias savaites pudelius reikia vežti pas kirpėją apkirpti, nors galite ir patys išmokti kirpti, pavyzdžiui, paprastai, kaip „avelę“.
