Šie stambūs retriveriai, žinomi dėl savo prašmatnaus vidutinio ilgio auksinio kailio, pasižymi draugiška išraiška, yra tobulai simetriški ir nuostabiai juda, grakščiai lėkdami ilgais, galingais šuoliais. Suaugę patinai yra 56–61 cm ūgio ir 30–34 kg svorio. Suaugusių kalių ūgis yra 51–56 kg, jos sveria 27–32 kg.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, auksaspalviams retriveriams galimi įvairūs sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas.
– Židininė tinklainės displazija: paveldima akių liga, galinti smarkiai paveikti šuns regėjimą.
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta.
– Tinklainės pigmentinio epitelio distrofija, kai akyje susidaro nuosėdų, galinčių pažeisti akį ir sukelti aklumą esant prietemai.
– Paveldima katarakta: ja sergant sudrumstėja akies lęšiukas, dėl to gyvūnas gali apakti.
– Ichtiozė: ja sergant letenų pagalvėlių oda sustorėja, tampa riebi ir sausa.
Auksaspalviai retriveriai yra švelnūs šunys, pasižymintys ramiu charakteriu ir paprastai gerai prisitaikantys prie šeimos gyvenimo. Jie mėgsta dalyvauti visoje veikloje – ir namuose, ir lauke. Pagrindinė jų funkcija – atnešti laimikį, todėl jie bando tampyti, traukti ar nešioti viską, kas telpa nasruose. Taip pat jie mėgsta vandenį, todėl būnant netoli vandens reikia pasirūpinti šuns saugumu. Vis dėlto auksaspalviai retriveriai yra neramūs, todėl dresuoti reikia rūpestingai, kad šuo nuolat būtų dėmesingas.
Seras Dudley Marjoribanksas (lordas Tweedmouthas) pamėgo geltoną retriverių spalvą ir 1865 m. iš Braitono, Anglijos, įsigijo šunį vardu Nous. Jį suporavo su rausvai rudos spalvos Tvido vandens spanielių kale. 20 metų veisiant toliau ir įtraukiant Labradoro retriverius, airių seterius ir galbūt vieną ar du bladhaundus, kad šuo būtų geresnės uoslės ir tvirtesnių kaulų, buvo sukurti auksaspalviai retriveriai. 1908 m. jie buvo registruoti ir pristatyti kaip auksiniai lygiaplaukiai, o 1913 m. sąraše pakeisti į auksinius arba geltonuosius retriverius, kol galiausiai 1920 m. veislė gavo dabartinį pavadinimą.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, auksaspalviams retriveriams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, taip pat klubo ar alkūnės displazija (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Suaugusiems auksaspalviams retriveriams reikia gana daug mankštintis, kad jie būtų geriausios formos. Mažus šuniukus saugokite nuo per didelio fizinio krūvio, kad neišsivystytų kaulų ar sąnarių problemų. Liekno sudėjimo suaugusiam šuniui turėtų pakakti poros valandų per dieną, nors jis labai džiaugtųsi gavęs daugiau, jei tik suteiksite jam tokią progą!
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Auksaspalviai retriveriai linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Dėl tankaus kailio auksaspalvius retriverius reikia reguliariai šukuoti. Išskirtinai storas poplaukis atstumia vandenį, reikia saugoti, kad jis nesusiveltų ir gyvūnui nereikėtų be reikalo kankintis. Nors ilgas kailis linkęs sušlapti ir išsipurvinti, išdžiūvusį lengvai nuvalysite.
Seras Dudley Marjoribanksas (lordas Tweedmouthas) pamėgo geltoną retriverių spalvą ir 1865 m. iš Braitono, Anglijos, įsigijo šunį vardu Nous. Jį suporavo su rausvai rudos spalvos Tvido vandens spanielių kale. 20 metų veisiant toliau ir įtraukiant Labradoro retriverius, airių seterius ir galbūt vieną ar du bladhaundus, kad šuo būtų geresnės uoslės ir tvirtesnių kaulų, buvo sukurti auksaspalviai retriveriai. 1908 m. jie buvo registruoti ir pristatyti kaip auksiniai lygiaplaukiai, o 1913 m. sąraše pakeisti į auksinius arba geltonuosius retriverius, kol galiausiai 1920 m. veislė gavo dabartinį pavadinimą.
Idealūs auksaspalvių retriverių šeimininkai supranta, kad šios veislės šuo tampa mielu ir maloniu geriausiu draugu tik tada, jei yra gerai dresuojamas ir socializuojamas, gauna daug fizinio krūvio ir protinės stimuliacijos. Prireikia kelerių metų, kad jie subręstų ir taptų protingais suaugusiais šunimis, todėl turite būti pasirengę rūpestingai valdyti jų elgesį, kol jie mokosi ir nusistovi jų charakteris. Ilgi pasivaikščiojimai purve ir lietuje šiam šuniui teikia džiaugsmo, o jums turėtų patikti valyti purvinus letenų pėdsakus ir siurbti iškritusius plaukus!
