Lygiaplaukiai retriveriai yra ilgi liekni šunys, jie linksmi ir aktyvūs, pasižymi protinga snukio išraiška. Jų kailis tankus ir lygus, labai žvilgantis. Kojos ir uodega apaugę plunksnišku kailiu. Išvaizda kelia galios ir smarkumo įspūdį. Paprastai kailis būna vientisos juodos arba rausvai rudos spalvos. Idealus suaugusių patinų ūgis yra 58–61 cm, svoris – 27–36 kg; suaugusios patelės yra 56–58 cm ūgio ir 25–32 kg svorio.
Galimi lygiaplaukių retriverių veislės šunų sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
– Histiocitinė sarkoma: sunkios formos vėžys, prasidedantis tam tikro tipo imuninėse ląstelėse.
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas.
Lygiaplaukiai retriveriai yra geri, gyvybingi žmones mėgstantys šunys. Jie lėtai bręsta ir kelerius metus elgiasi tarsi šuniukai. Jie ekstravertai; paprastai būna geri šeimos šunys, nes yra ramaus būdo ir gerai prisitaikantys. Smarkiu lojimu įspėja apie bet kokius atvykėlius ir nepažįstamuosius. Jie nuolat vizgina uodegą ir yra labai entuziastingi, todėl iš šeimininkų prašo daug dėmesio.
Retriverių veislės buvo išveistos XIX a. pradžioje. Vienintelė šių šunų paskirtis buvo paimti nušautą laimikį. Lygiaplaukiai retriveriai buvo išveisti iš mažesniųjų niufaundlandų kaip sausumos retriveriai, vėliau išsirutuliojo į puikius vandens ir sausumos retriverius, labai mėgtus jėgerių. Papildomi jų įgūdžiai – išbaidyti laimikį iš priedangos ir medžioti kalnuotose vietovėse. Nuopelnus už šios veislės sukūrimą reikėtų priskirti J. Hullui, kuris pradėjo juos veisti 1864 m. ir nuo tada šie šunys paplito Didžiosios Britanijos dvaruose.
Didžiausią rūpestį kelianti veislei būdinga problema yra didelis polinkis į tam tikrų tipų agresyvų vėžį. Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, jiems taip pat gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Lygiaplaukiai retriveriai yra nepailstantys darbininkai ir palaikydami draugiją gali įveikti ilgus atstumus, bet jiems pakanka vidutiniškai pasimankštinti. Jie mielai dalyvauja bet kokioje veikloje. Tai puikūs vandeniniai šunys, plaukikai iš prigimties, su malonumu užsiimantys šiuo sportu.
Stambių šunų veislių šunys pasižymi dideliu apetitu, jiems reikalingas kitoks maisto medžiagų, įskaitant mineralus ir vitaminus, balansas, palyginti su mažesnių šunų veislių šunimis. Lygiaplaukiai retriveriai linkę į skrandžio išsipūtimą ir kitas skrandžio problemas. Šio sutrikimo riziką galima sumažinti šeriant mažesnėmis porcijoms, bet dažniau.
Lygiaplaukius retriverius reikia šukuoti kasdien, kad kailis atrodytų gražus. Ypatingą dėmesį reikia skirti plunksniškam kailiui, į kurį gali prisirinkti šiukšlių, taip pat reikia tikrinti pėdas, ar nepridžiūvo purvo ir nepateko svetimkūnių.
XIX a. Didžiosios Britanijos žemvaldžiai ir sportuojanti diduomenė daug dėmesio skyrė atpažįstamų tipų darbinių šunų, atliekančių konkretų darbą, veisimui. Lygiaplaukių retriverių vienintelė užduotis buvo tiksliai ir nepažeidžiant mėsos pakelti ir parnešti nušautą laimikį Lygiaplaukiai retriveriai buvo išvesti iš mažesniųjų niufaundlandų kaip sausumos retriveriai, vėliau išsirutuliojo į puikius vandens ir sausumos retriverius, kuriuos labai pamėgo eigulių. Šie šunys taip pat puikiai sugeba išvilioti medžiojamuosius gyvūnus iš priedangos ir prireikus medžioti. Veislė, kurios standartus 1864 m. pirmą kartą nustatė J. Hullas, buvo labai populiari iki buvo išvestas auksaspalvis retriveris, o du pasauliniai karai taip pat padarė neigiamą įtaką veislės atstovų skaičiui. Šiuo metu lygiaplaukiai retriveriai vėl populiarėja kaip augintiniai ir varžybų šunys. Tai protinga, tačiau švelni veislė, todėl tinkamuose namuose šis šuo bus puikus kompanionas.
Jei norisi šiek tiek ramesnio ir lieknesnio retriverio už įprastus auksaspalvius ar Labradoro retriverius, o kartu ir daugiau dėmesingumo bei jautrumo, lygiaplaukis retriveris gali jums tikti. Idealūs šeimininkai – sportiški ir aktyvūs, mėgstantys pasivaikščiojimus ir treniruotes, galbūt dalyvaujantys šunų sporte, paukštšunių darbiniuose ar triukų mokymuose. Tai geri šeimos šunys kaimo ar priemiesčio gyventojams, turintiems pakankamai didelį ir saugiai aptvertą sodą.
