Maži, nestambūs, tvirti valų terjerai taip pat yra protingi ir darbštūs. Jų kailis standus ir kietas. Šunys stovi tiesiai, pasitempę ant pirštų. Valų terjerai būna juodos ir šviesiai rudos arba juodai pilkšvos ir šviesiai rudos spalvų. Suaugę šunys siekia maždaug 39 cm ūgio ir sveria 9–9,5 kg.
Valų terjerai yra aktyvūs, džiugūs, protingi ir prieraišūs šunys. Jie užmezga labai glaudų ryšį su savo šeimynykščiais, yra žaismingi ir linksmi, bet su nepažįstamais gali elgti santūrokai. Jei jauni pripratinami prie kačių, vėliau su jomis gerai sugyvena. Jei prie kačių neįpratinami, dažniausiai vaikosi jas. Laimingiausi jie būna, jei namuose negyvena jokie kiti šunys!
Kai kurių istorikų nuomone, šie terjerai yra tiesiogiai susiję su anglosaksų juodos ir rudos spalvų (arba „laužyto“ kailio) terjeru, tačiau ilga valų veislių genealogija leidžia manyti, kad šios veislės šunys nėra kilę iš dabar išnykusios angliškos veislės. 1737 m. Karnarvonšyro gyventojai didžiavosi savo valų terjerų veislės grynumu. Iš tiesų ši veislė buvo vadinama Karnarvonšyro valų terjerais. Daugiau kaip pustrečio šimtmečio šios veislės šunys buvo naudojami ūdroms ir barsukams medžioti, o 1885 m. buvo atskirai pripažinti Anglijoje.
Valų terjerus gali varginti paveldimos akių ligos. Galima atlikti šių ligų tyrimus.
Valų terjerai niekada nenuilsta! Jie kaip prisukti, bet kada pašoks ir nulėks žaisti! Jie labai mėgsta plaukioti, todėl, būnant netoli vandens, reikia pasirūpinti šuns saugumu. Jei negalite išvesti jų įprastai pasimankštinti, jie susitaikys su tuo ir netriukšmaus. Per dieną suaugęs šuo turėtų mankštintis bent valandą, bet mielai mankštintųsi ir daugiau.
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Valų terjerų kailį reikia du ar tris kartus per metus nupešti. Šukuoti kailį šepečiu ir šukomis reikėtų du ar tris kartus per savaitę.
