Trumpų kojų tvirto sudėjimo kernterjerai pasižymi gudria išraiška, standžiu kailiu ir mažomis smailiomis ausimis. Nors nėra stambaus sudėjimo, jie yra raumeningi ir galintys dirbti nedideli šunys kietu, tankiu išoriniu kailiu ir trumpu, minkštu, prigludusiu poplaukiu. Kernterjerai būna kreminės, kviečių, rusvos, pilkos ar beveik juodos spalvos, išmarginti visomis spalvomis. Suaugę kernterjerai yra 28–31 cm ūgio, sveria apie 6–7,5 kg.
Tai linksmi, budrūs, gyvybingi ir ekstravertiški šunys, puikiai susidraugaujantys su vaikais. Taip pat jie sutaria su kitais šunimis, nors kai kurie gina savo pozicijas. Vis dėlto juos nuo mažens reikia pratinti prie kačių ir kitų naminių gyvūnų, nes paaugę ims juos vaikytis. Tai gali būti nepriklausomi ir užsispyrę šunys; dėl to jiems reikalinga švelni ir nuosekli dresūra.
Kernterjerai kilę iš Škotijos vakarinių salų, ypač Skajaus salos. Ši veislė žinoma nuo XVI a. Veislė buvo pavadinta pagal akmenis (akmenų piramides), kurie buvo naudojami riboms žymėti arba kaip paminklai. Akmenų piramidės tapo mėgstamomis lapių ir kitų kenkėjų slėptuvėmis, o mažiems, bet bebaimiams terjerams reikėdavo juos aptikti. Iš didelės terjerų tipo šunų įvairovės pamažu išsirutuliojo keturios skirtingos veislės: kernterjerai, Skajaus terjerai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai ir škotų terjerai.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, kernterjerams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų, taip pat klubo ar alkūnės displazija (sąnarių būklė, kuri gali būti skausminga ir dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę. Kaip ir daugelis smulkių šunų veislių, šie šunys taip pat gali susidurti su laikino kelio girnelės išnirimo problema ir kitokio tipo klubų sutrikimais.
Ši veislė trykšta energija, šunims reikia duoti laiko pabėgioti ir pažaisti – bent po valandą per dieną. Jų medžioklės instinktas itin stiprus ir jie leidžiasi paskui grobį, todėl nuo pavadėlio juos paleiskite tik saugiose vietose ir patikimai išmokę kvietimo komandų. Būdinga prigimtis skatina terjerus kasti, nesvarbu kur – lauke ar jūsų išpuoselėtame rožių sode!
Mažų šunų medžiagų apykaita greita, taigi jie greitai degina energiją, nors dėl mažo skrandžio turi ėsti po nedaug ir dažnai. Mažų šunų veislių šunims skirtas ėdalas specialiai sukurtas parenkant tinkamą pagrindinių maisto medžiagų kiekį, o kroketai yra mažesni, kad tilptų mažuose nasruose. Be to, taip lengviau kramtyti, pagerėja virškinimas.
Dvigubą vandeniui atsparų kernterjerų kailį reikėtų kartą per savaitę iššukuoti. Šėrimosi laikotarpiu, kuris paprastai būna du kartus per metus, kailį reikėtų nupešti rankomis, kad pasišalintų negyvi plaukai.
