Tai aukščiausi iš visų spanielių – suaugę patinai siekia 53–58 cm, patelės užauga iki 51–56 cm. Suaugę šunys sveria apie 20–30 kg. Šie dailūs kompaktiško sudėjimo šunys yra stiprūs ir pasižymi neįprastos spalvos banguotu kailiu, kuris būna tamsiai rausvai rudas su purpuriniu atspalviu.
Galimi airių vandens spanielių sveikatos sutrikimai:
– Klubo displazija
– Alkūnės displazija
Nors ir vadinami spanieliais, per darbinių savybių bandymus laukuose atlieka laimikį atnešančių šunų vaidmenį ir yra labai universalūs medžiokliniai šunys. Laikomi namuose kaip kompanionai, jie yra linksmi ir prieraišūs augintiniai. Nuo svetimų žmonių laikosi atokiau, kol jų gerai nepažįsta. Paprastai būna pastovaus charakterio ir pasitikintys savimi.
Manoma, kad vandens spanieliai į Airiją atvyko su žvejais iš Prancūzijos, Ispanijos, Portugalijos ir Italijos. Jų protėviai nežinomi, bet tarp jų galėtų būti pudelių, portugalų vandens šunų ir barbetų. Iš pradžių jie buvo naudojami vandens paukščiams medžioti, baidyti ir atnešti iš pelkių ir upių – iš to kilo ir jų pravardė – pelkių šunys! Pirmasis mums žinomas airių vandens spanielis buvo vardu Botsveinas, gimęs 1834 m. ir priklausęs dubliniečiui Justinui McCarthy. Iš šio šuns kilo visi šiuolaikiniai airių vandens spanieliai.
Kaip ir daugeliui kitų veislių šunų, airių vandens spanieliams gali išsivystyti įvairių paveldimų regos sutrikimų ar klubo displazija (tai būklė, dėl kurios gali kilti judrumo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Airių vandens spanieliai yra energingi šunys, todėl kasdien turėtų po dvi valandas ar ilgiau mankštintis. Jie mėgsta lakstyti laukuose ir dievina vandenį – šoks į bet kokį vandens telkinį ar net didesnę pasivaikščiojant aptiktą balą!
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Kailis, susisukęs standžiomis garbanomis, yra natūraliai riebaluotas, todėl apsaugo šunį plaukiojant šaltame vandenyje. Kailį kelis kartus per savaitę šukuokite retomis šukomis, maudykite ir pakirpkite maždaug kas porą mėnesių. Iššukavę kailį sudrėkinkite purkštuvu, kad jis vėl susigarbanotų.
Kilmės šalis: Airija
Nors veislės pavadinime yra žodis „spanielis“, airių vandens spanieliai yra kilę iš aportavimo šunų, tokių kaip pudeliai, portugalų vandens šunys ir barbetai, o jų paskirtis – aportavimas iš vandens, medžiojamųjų gyvūnų baidymas ir medžioklė. Pradinis šių šunų pavadinimas buvo airių vandens šuo, o pirmasis dokumentuose užfiksuotas šios veislės atstovas buvo šuo, vardu Boatswain, priklausęs Dublino gyventojui Justinui McCarthy. Iš šio šuns, kuris buvo atsivestas 1834 m., kilo visi šiuolaikiniai airių vandens spanieliai!
Reikia turėti šiek tiek supratimo apie paukštšunių darbą ir dresūrą, nors ankstesnė patirtis nėra būtina, jei esate susipažinę su atlygiu pagrįstu dresavimu ir galite mokyti savo šunį jo tempu. Airių vandens spanieliai gali būti jautrūs ir gali lengvai pervargti, todėl būkite pasirengę tam, kad prireiks ne vienų metų, kol jūsų šuo taps pastovaus būdo patikimu suaugusiu šunimi. Jų kailis yra veislės bruožas ir jo priežiūra reikalauja tam tikro darbo, todėl turite išmokti jį prižiūrėti, nes dauguma profesionalių kirpėjų to neišmano.
