Šie stiprūs ir raumeningi vidutinio dydžio tvirti ispanų vandens šunys turi garbanotą, vešlų kailį, kuris užaugęs susisuka kaip spiralės. Suaugusių patinų ūgis yra 44–50 cm, svoris – 18–22 kg, o suaugusių patelių ūgis yra 40–46 cm, svoris – 14–18 kg. Kailis būna vientisos juodos, baltos arba rudos spalvos, taip pat juodas ir baltas arba rudas ir baltas.
– Klubo displazija
– Progresuojančioji tinklainės atrofija: paveldima aklumą galinti sukelti liga, kuria sergant dalis akies degeneruoja ir sunyksta.
– Glaukoma: skausminga liga, kuria sergant padidėja akių spaudimas
– Ausų infekcijos
Tai ištikimi, nuolaidūs, ramaus būdo ir linksmi, šunys; jie patiks visai šeimai, bet ypač artimą ryšį jie užmezga su vienu asmeniu iš savo žmonių rato. Jie iš prigimties yra sargybiniai ir, jei reikės, įspėjamai sulos.
Gauruoti vandens šunys gyveno Europoje kelis tūkstančius metų, iš jų atsirado barbetų (Prancūzijoje), Romanijos vandens šunų (Italijoje), portugalų vandens šunų ir ispanų vandens šunų veislės. Veikiausiai šie šunys atvyko į Iberiją su maurais, romėnais arba pirkliais ir buvo auginami avims bei ožkoms ganyti atšiauriose vietose ir žvejams padėti pajūrio regionuose – iškritusiems už borto daiktams parnešti ir tinklams kilnoti. Šiandien šie šunys atlieka visus šiuos darbus, taip pat parneša vandens paukščius ir dirba uosliniais šunimis policijos pajėgose.
Kaip ir daugelį kitų veislių šunų, ispanų vandens šunis gali varginti įvairios paveldimos akių ligos ir klubo displazija (liga, dėl kurios atsiranda judėjimo problemų). Todėl prieš veisiant svarbu patikrinti šunų akių regą ir įvertinti klubų būklę.
Ispanų vandens šunims reikia bent valandą per dieną mankštintis. Tai universalus šuo, jis gali ganyti, traukti iš vandens daiktus ir plaukti, mėgsta daugumą šuniškų užsiėmimų ir veiklų. Jei einate su šunimi prie vandens, būtinai pasirūpinkite, kad vandens vietos būtų saugios, nes šuo į vandenį ners pasitaikius pirmai progai. Jei abejojate, nepaleiskite jo nuo pavadžio.
Jūsų šuns mityba turi būti tinkamai subalansuota ir turi apimti visas pagrindines maisto medžiagų grupes. Taip pat nuolat turi būti padėta šviežio vandens. Taip pat labai svarbu atlikti reguliarų įvertinimą siekiant užtikrinti, kad šuo būtų idealios formos. Nepamirškite jo šerti bent dukart per dieną, remdamiesi konkretaus jam skirto ėdalo šėrimo rekomendacijomis.
Paaugęs natūralios išvaizdos ispanų vandens šuns kailis krinta susuktomis sruogomis. Šias sruogas reikia atskirti rankomis, kad kailis nesusiveltų į gniužulus. Jis nešukuojamas šepečiu ar šukomis. Ispanų ūkininkai savo šunis kiekvieną pavasarį, tuo metu, kai kerpas avis, nukerpa; laikantis šios tradicijos, kai kailis pasidaro per ilgas, ispanų vandens šuo nukerpamas visas, vienodai trumai.
Jei dėl vilnonio kailio ispanų vandens šunį palaikėte pudeliu, jums gali būti atleista už klaidą, nes ir pudeliai, ir ispanų vandens šunys greičiausiai turi bendrą protėvį – barbetą. Vandens šunys su vilnoniais kailiais, Europoje žinomi jau kelis tūkstančius metų, tarnavo įvairiems tikslams, įskaitant žvejybos tinklų traukimą, už borto išmestų daiktų pargabenimą, taip pat avių ir ožkų ganymą.
Šiandien šios retos veislės atstovai dažniausiai matomi parodose, tačiau jie išliko universalūs ir tinka įvairiems darbams, be to, tai aktyvūs, protingi šunys, kurie gali būti smagūs kompanionai, jei tik nekils šukavimo sunkumų.
Idealus ispanų vandens šuns šeimininkas būtų toks, kuris aktyviai užsiima šunų dresūra arba šunų sportu kaip atskiru hobiu, taip pat turi aktyvios, protingos veislės šuns laikymo patirties. Ispanų vandens šunys yra universalūs, jiems puikiai seksis praktiškai bet kokia veikla, tačiau jie nesielgs gerai, jei nuobodžiaus, bus palikti vieni arba šeimininkai jiems skirs per mažai dėmesio. Geriausiai tinka kaimo vietovės, kur yra daug erdvės lauke ir kur galima rinktis įvairius maršrutus, ypač jei pakeliui yra vandens! Atsižvelgiant į visus šiuos aspektus tai geras šeimos šuo tiems, kurie turi pakankamai laiko ir gyvena aktyviai.
